• Temos
• Miškininkystė

Dalinkimės miško priežiūros atsakomybe

Laurynas Stakė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas

2025-09-11

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Miško priežiūra – tai įvairių veiklų visuma, kurios tikslas – užtikrinti miško sveikatą, tvarumą ir produktyvumą. Ji apima ne tik kirtimus ar sodinimą, bet ir ligų bei kenkėjų kontrolę, gamtinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės puoselėjimą, priešgaisrinę apsaugą. Atsakingas požiūris į miško priežiūrą – būtinas.

Miškas – tai ne tik medžiai. Tai sudėtinga ekosistema, kurioje glaudžiai sąveikauja augalai, gyvūnai, grybai, mikroorganizmai ir, žinoma, žmogus. Lietuvoje miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos, tad jų priežiūra yra neatsiejama nuo mūsų šalies gerovės, klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo.

Kai miškas jaunas

Miško auginimo kelias prasideda nuo tinkamos vietos parinkimo ir dirvos paruošimo. Svarbu įvertinti reljefą, dirvožemio tipą, drėgmės režimą bei būdingas medžių rūšis. Pasirenkant rūšis, vadovaujamasi gamtinėmis sąlygomis bei būsima miško paskirtimi. Pirmieji 5–10 metų yra sudėtingi. Kai miškas jaunas, jis ypač jautrus aplinkos veiksniams – šalčiui, sausrai, konkurencijai su žole ar krūmais, žvėrių daroma žala. Želdiniai saugomi aptvarais, repelentais, individualiomis apsaugomis. Svarbu reguliariai šalinti želdinius stelbiančias žoles ir krūmus, kartais naudojamos ir cheminės priemonės. Būtent šiuo laikotarpiu formuojasi būsima miško rūšinė sudėtis, sudaromos palankios sąlygos medžiams augti, todėl savininko indėlis čia pats svarbiausias.

Ugdomieji darbai ir kirtimai

Kai miškas sustiprėja, prasideda ugdomieji darbai. Jie apima jaunuolynų ugdymu (nuo 8 iki 20 metų), atliekant retinimo kirtimus,pašalinami silpniausi, perspektyvos neturintys medeliai. Atlikus einamuosius kirtimus, gerinama miško struktūra, paliekami vertingiausi medžiai, o atliekant sanitarinius – iškertami ligoti ar kenkėjų pažeisti medžiai. Taip užtikrinama, kad miškas augtų sveikas, tinkamo tankio ir būtų kokybišką medieną ateityje.

Miško priežiūra yra nuoseklus ir atsakingas procesas, kurio svarbi dalis – sanitariniai kirtimai. Jie atliekami siekiant pašalinti sausus, pažeistus ar kenkėjų užpultus medžius, kad būtų išvengta ligų bei vabzdžių plitimo į sveikas medyno dalis. Tokius darbus būtina planuoti ir vykdyti reguliariai, ypač po stiprių vėjavartų, liūčių ar sniego gausos, kai miške padaugėja nulūžusių ar pavojingai pasvirusių medžių.

Labai svarbu reguliariai tikrinti eglynus, nes kenkėjai plinta greitai, o nepastebėti židiniai gali išplisti į didelius plotus. Pašalinus juos laiku, mažinama rizika žmonių saugumui, gaisrams kilti, ligų ir kenkėjų plitimui.

Miško savininkui rekomenduojama savo valdas apžiūrėti bent kelis kartus per metus: ankstyvą pavasarį, kai prasideda vegetacija; vasarą, kai pastebima aktyviausia vabzdžių veikla; ir rudenį, prieš žiemos sezoną.

Pastebėjus nudžiūvusius viršūninius ūglius, išbyrėjusias žievės atplaišas ar pjuvenų sankaupas prie kamieno, būtina imtis veiksmų – kreiptis į miškininkystės specialistus, kad įvertintų situaciją, pakonsultuotų ir padėtų priimti geriausią sprendimą.

Po 60–120 metų, priklausomai nuo medžių rūšies, miškų grupės – miškas pasiekia brandą. Tuomet vykdomi pagrindiniai kirtimai. Svarbiausia – užtikrinti tvarumą. Po kirtimo miškas turi būti atkurtas želdant, sodinant medžius arba leidžiant jam atželti natūraliai.

Apsauga nuo gaisrų

Taip pat svarbus vienas iš miško priežiūros aspektų – apsauga nuo gaisrų. Miškų gaisrai dažniausiai kyla dėl žmogaus veiklos – neatsargiai numestos nuorūkos, laužų, paliktų be priežiūros, ar net technikos kibirkščiavimo. Siekiant sumažinti gaisrų riziką, būtina užtikrinti tvarkingą priešgaisrinę infrastruktūrą: įrengti ir prižiūrėti mineralizuotas juostas, priešgaisrinius kelius bei vandens telkinius, tinkamus gaisrams gesinti.

Didelę reikšmę turi ir miško sanitarinė priežiūra – sausuolių, nudžiūvusių šakų, menkaverčių krūmų pašalinimas, kurie gali tapti greitu ugnies plitimo šaltiniu.

Ne mažiau svarbus yra visuomenės švietimas – miško lankytojai turi žinoti, kokios taisyklės galioja sausuoju laikotarpiu, kada draudžiama kurti ugnį, rūkyti ar visai lankytis miškuose.

Tik kompleksiškai taikant šias priemones, galima užtikrinti, kad miškas išliktų saugus ir gyvybingas, o gaisro grėsmė būtų kuo labiau sumažinta.

Skiriama ES parama

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga skiria vis daugiau dėmesio miškų priežiūrai, todėl miško savininkai gali pasinaudoti parama jaunuolynams ugdyti, miškui atkurti po stichinių nelaimių, audrų, kenkėjų padarytos žalos. Tokia parama suteikia galimybę greičiau atkurti pažeistus plotus, išsaugoti biologinę įvairovę bei užtikrinti ilgalaikį miško gyvybingumą.

Naudinga domėtis miškininkyste ir konsultuotis

Miške turime elgtis pagarbiai – nešiukšlinti, nežaloti medžių, nevažinėti transportu ten, kur draudžiama. Taip pat verta domėtis, kaip vyksta miškininkystė, dalyvauti savanoriškose miško sodinimo ar tvarkymo akcijose.

Atėjus rudens sezonui, miško savininkai turėtų atlikti šiuos darbus: apžiūrėti miškus dėl žievėgraužių tipografų (ypač eglynuose) – ar nėra šviežių pakenkimų, sausuolių, įvertinti, ar reikalingas sanitarinis kirtimas.

Jaunuolynuose – atlikti ugdymo kirtimus, išretinti, pašalinti menkaverčius krūmus, sudaryti sąlygas vertingoms rūšims augti, pažymėti vietas, kur kitą pavasarį gali reikėti papildyti želdinius.

Jei aktuali žvėrių daroma žala – jaunas egles, pušis tepti repelentais, ąžuolus – aptverti tinklais.

Esant poreikiui kirsti mišką, reikia kreiptis į miškininkystės specialistus dėl biržių atrėžimo, dokumentų paruošimo, o atėjus žiemai rekomenduojama vykdyti pačius kirtimus, nes šiuo laikotarpiu mažiau padaroma žalos miško paklotei, mažiau trikdoma gyvūnija.

Miško priežiūra – tai darbas, reikalaujantis žinių, atsakomybės ir ilgalaikės vizijos. Tai investicija į gamtos ateitį ir mūsų pačių gerovę. Tik saugodami, puoselėdami ir atsakingai naudodami miškus šiandien, galime tikėtis, kad ir ateities kartos galės džiaugtis žaliais, gyvais ir sveikais miškais.

Šiame kelyje svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistai, kurie konsultuoja dėl miško įveisimo, rengia miško želdinimo ir žėlimo projektus, miškotvarkos projektus, rėžia biržes, informuoja apie paramos priemones, padeda užpildyti paraiškas, siūlo praktinius sprendimus kirtimų ir sanitarinės priežiūros klausimais.

Tai leidžia net ir mažiau patirties turintiems savininkams atsakingai prižiūrėti savo miškus ir gauti naudos, kurios tikimasi.