Iš pelkės ištrauktas ąžuolas gali padėti atsakyti į klausimus apie klimato kaitą

Lietuvos gamtos fondas

2019-12-03

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras prie seno ąžuolo kamieno. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Vyras Trakų rajone prieš dešimtmetį prie savo namų nusprendė išsikasti kūdrą ir joje aptiko dalį seno ąžuolo. Medžio gabalo ilgis – 7 metrai, o apimtis – iki 3 metrų. Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro specialistai, gave pranešimą apie tokį medį, nuvyko į vietą ir atsipjovė kelis ąžuolo gabalus tyrimams. Suskaičiavus rieves ir įvertinus jų storį, dendrochronologai gali atrasti trūkstamą grandį savo tyrimuose ir iš sename ąžuole užkoduotos informcijos pasakyti, koks klimatas toje vietoje vyravo, pavyzdžiui, prieš tūkstantį metų.

Pirmiausa ąžuolo kamienas buvo sutvirtintas specialiomis juostomis, tuomet atsargiai atpjautas grandininiu pjūklu. Vis tik pilno jo skersmens atsipjauti gamtininkams nepavyko, tačiau gautas kiek aptrupėjęs skerspjūvis, tyrimus reikės atlikti naudojantis šiuo kamieno fragmentu. Šie tyrimai atliekami tam, kad būtų išsiaiškinta, koks klimatas vyravo prieš tūkstančius metų. Pagal dendrochonologines skales (medžio revių plotį, raštą) galima išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis ąžuolas augo prieš daugybę metų.

„Įprastai pelkė medžius tarsi užkonservuoja – jie nebeyra, nepūna, guli bedeguonėje aplinkoje, todėl tokie radiniai mokslininkams yra labai vertingi. Tačiau šiuo atveju, ąžuolas iš pelkės ištrauktas 2007 -aisiais, o mėginius mokslininkai turėjo galimybę paimti tik dabar, kai jis atvirame ore pragulėjo daugiau kaip 10 metų. Todėl medis daugelyje vietų yra pažeistas puvinio, byra į gabalus ir tai apsunkina tyrimus“, – teigė Gamtos tyrimų centro kvarteto tyrimų laboratorijos daktarė M. Žukovskienė.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Marija Žukovskienė tvirtina ąžuolo skerspjūvį, kad galėtų nuvežti jį tyrimams. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Pasak mokslininkės, išsiaiškinti daugiau apie holoceno (epochos prieš 10–11 tūkstančių metų) klimatą padeda limituojančių faktorių teorija. Ji sako, kad kai medis patiria stresą, tai atsispindi jo metinėse rievėse, todėl mokslininkai gali pasakyti, kada konkrečiai prieš daugelį metų sąlygos medžiui augti buvo palankios arba sudėtingos. Kartu tai leidžia daryti išvadas, apie tuo metu vyravusias aplinkos sąlygas.

Kadangi medžiai yra labai jautrūs aplinkos sąlygoms, jie yra puikūs klimato kaitos indikatoriai – buvusias jų augimo sąlygas galima nustatyti labai tiksliai t. y. metų tikslumu. Tokiu atveju būtų galima atsakyti į klausimus, kurie padėtų geriau suprasti šiandienines klimato kaitos tendecijas – galbūt suteiktų daugiau faktų atsakymams į klausimą, ar šiuo metu išgyvename tam tikras klimato anomalijas, ar natūraliai toks klimatas nebuvo būdingas.

Lietuvos gamtos fondo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai dėkoja ilgaamžio medžio savininkui Gediminui Černiauskui ir taip pat prašo visus gyventojus pranešti šioms organizacijoms apie panašius radinius. Žinodami, kur guli itin senas ąžuolas, rašykite el. Paštu dr. Marijai Žukovskienei [email protected]