Įsigaliojo naujas tvarios miškininkystės standartas

Valstybinių miškų urėdija

2021-02-07

© LŽŪKT nuotr.

2021 m. sausį įsigaliojo naujas Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standartas. Visuomenėje augant susidomėjimui bei susirūpinimui tinkamu ūkininkavimu miškuose ir išteklių išsaugojimu, FSC sertifikatai patvirtina, kad ekonominė veikla miškuose atitinka aukščiausius pasaulyje socialinius ir aplinkosaugos standartus, tai – atsakingai tvarkomų miškų skiriamasis ženklas.

Pasak VMU direktoriaus Valdo Kaubrės, visuomenė nuolat kelia klausimų, kuri miško vertė – socialinė, ekonominė ar aplinkosauginė – yra svarbiausia. Tačiau būtent FSC standartas ir padeda subalansuoti ūkininkavimą miškuose, kad visi kriterijai būtų tolygiai svarbūs.

„Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standartas yra pirmasis tokio tipo standartas regione – Estijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ar Suomijoje panašūs standartai dar tik rengiami ar parengti ir pateikti tvirtinti į FSC centrinę būstinę, todėl galime didžiuotis, kad mes jau dabar užtikriname subalansuotą ir tvarų ūkininkavimą miškuose“, – pabrėžė V. Kaubrė.

FSC standartas griežtai reglamentuoja socialinę miškų tvarkymo atsakomybę ir santykius su bendruomenėmis, taip siekiant didesnio skaidrumo. Esame atviri visuomenei, daugiau informuojame apie ūkininkavimą miškuose, jo priežiūrą, todėl statome vis daugiau informacinių ženklų miškuose apie tai, kokie darbai vykdomi, sakė V. Kaubrė.

Ankstesni miškų sertifikavimo reikalavimai numatė, jog saugomų miškų teritorijų tinklas turi būti ne mažesnis nei 5 proc. nuo viso patikėjimo teise valdomo miškų ploto, tačiau atnaujintas standartas, prie kurio Valstybinių miškų urėdija pereina jau šiemet, 2021-aisiais, numato, kad saugomų miškų plotas turi būti ne mažesnis nei 10 proc. Naujame standarte didelis dėmesys skiriamas darbuotojų teisėms, darbo sąlygoms, saugaus darbo ir korupcijos netoleravimo principams, miško teikiamos naudos didinimui, aplinkos vertybių apsaugai, ūkinės veiklos planavimui, stebėsenai ir tinkamam vykdymui.

Pirmieji tarptautinės FSC organizacijos sertifikatai Lietuvoje buvo išduoti dar 2001 metais, juos gavo valstybinių miškų valdytojas – tuometinės Biržų ir Panevėžio miškų urėdijos. Dabar visi valstybiniai miškai (kiek daugiau nei 1 mln. ha) Lietuvoje turi FSC miškų valdymo sertifikatus.

FSC istorija

Kaip pasakoja Lietuvos nacionalinio FSC miškų valdymo standarto rengimo darbo grupės moderatorius Aidas Pivoriūnas, dar 1990-aisiais pasaulyje buvo susirūpinta nelegalios medienos patekimu į rinką bei atsakingesniu miškų, ypač Pietų Amerikos šalyse, valdymu.

„Pasauliniuose aplinkos ministrų forumuose buvo imta kelti klausimus, kaip taip atsitinka, kad dalis medienos rinkose cirkuliuoja neapskaityta, nežinoma jos kilmė, daugėja neatkuriamų miško kirtimų apimtys arba, kitaip tariant – mažėja miškingi plotai. Pirmiausia dėmesys buvo atkreiptas į atogrąžų miškų išsaugojimą ir naudojimą Pietų Amerikoje bei didžiųjų šalių – Kanados, Rusijos, Kinijos – miško valdymo praktiką, pradėti kelti legalumo klausimai. Tarpvalstybiniu lygmeniu imta galvoti, kaip būtų galima sumažinti nelegalios medienos buvimą rinkoje ir labiau pagrįsti miškų valdymo sprendimus, kirtimo normas bei tvarų miškų naudojimą, sukuriant geras praktikas ir vietos žmonių bei nacionalinių interesų ir poreikių tenkinimą. Iš tokių diskusijų gimė sprendimas: olandai su amerikiečiais pasiūlė naudoti geros įmonių valdymo praktikos standartus pritaikytus sertifikuojant miškus. Buvo remtasi įmonių valdyme pradėta diegti praktika, kuomet įmonės valdymas stebimas, gerinamas ir audituojamas pagal ISO standartą. Šiuo tikslu ir buvo įkurta pasaulinė nepriklausoma, nevyriausybinė, ne pelno organizacija FSC – miškų valdymo taryba“, – pasakoja A. Pivoriūnas.

Tai buvo pirmoji globali miškų sertifikavimo sistema, kuri pasirodė efektyvi ir visuotinai pripažįstama. Anot A. Pivoriūno, vėliau atsirado ir kitų sertifikavimo sistemų, tačiau FSC nuo kitų skyrėsi savo griežtumu, jai kelta daugiausia reikalavimų, jos derinimo procesai užtrunka ilgiausiai: „Ji turi ir vieną išskirtinumą. Nesvarbu, apie kokią šalį kalbame, FSC prisiima didesnius įsipareigojimus negu leidžia tos šalies nacionaliniai teisės aktai. Taigi, FSC neužtenka tik tinkamai įgyvendinti Lietuvos teisės aktus, turi būti atsižvelgta ir į papildomus reikalavimus, kurie svarbūs pasauliniame kontekste. Tarkime, standarte nurodoma, jog reprezentatyvūs plotai kartu su kitais saugomų teritorijų tinklo komponentais turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. miškų valdymo vieneto ploto.

Lietuva parodė – rasti balansą įmanoma

Nacionalinius miškų valdymo standartus, atsižvelgiant į vietos miškų ir socialines sąlygas, rengia standarto rengimo grupės, kurių sudėtyje yra subalansuoti trijų – aplinkos, socialinių ir ekonominių interesų skyriai – jiems atstovaujantys darbo grupės nariai.

„Standarto rengimo grupė yra sukonstruojama pagal tam tikrus principus, ji turi būti subalansuota interesų prasme ir nė vienas grupės narių negali akivaizdžiai „traukti paklodės į savo pusę“. Surinkti tokią grupę – tikras iššūkis, tačiau mums pavyko.

Žmonės, beje, dirbo neatlygintinai ir suprasdami, kad tai nacionalinis visos Lietuvos standartas, kuris turi tarnauti visiems vienodai. Net FSC pripažino, kad Lietuva savo pavyzdžiu pademonstravo, kad norint galima susitarti. Noriu padėkoti visai darbo grupei ir ją konsultavusiems ekspertams, man pačiam tai buvo turbūt didžiausias iššūkis per daugiau nei 20-imt metų darbo miškų sektoriuje“, – atskleidžia A. Pivoriūnas.

Atitikimo standartui procesą, vadinamuosius sertifikavimo auditus vykdo nepriklausomos institucijos, jos pagal tam tikrus miškų valdymo vieneto veiklą nusakančius rodiklius ir kriterijus vertina atitikimą standarto reikalavimams. Toks pat procesas vyksta ir gamybos grandies ar kontroliuojamos medienos standartų reikalavimų atitikimui. Išduoti sertifikatai, pripažinti visame pasaulyje galioja penkerius metus, kasmet atliekami mažesnės apimties veiklos patikrinimo auditai.

Pagrindiniai akcentai

FSC standartas – tai laisvanoriškai prisiimtų reikalavimų veiklai rinkinys, kuriame įvardyti 10 bazinių principų, aprėpiantys daugybę aspektų, nuo ūkinės veiklos planavimo, veiklos reglamentavimo ir vykdymo iki stebėsenos. Tai savotiškas nacionalinis miškų sektoriaus dalyvių susitarimas, kokiais šiuolaikiniais miškų valdymo principais vadovautis, kad miškuose būtų užtikrintas darnus miškininkavimas, t.y. vyktų socialiai atsakinga, aplinkai palanki ir ekonomiškai efektyvi veikla miškuose.

Naujame standarte skiriama daugiau dėmesio saugomoms teritorijoms. FSC siekia, kad miškai atitiktų ir patenkintų mūsų kartos socialines, ekologines ir ekonomines teises bei poreikius taip, kad nekeltų pavojaus ateities kartoms.

Naudą įžvelgia ir verslas

Lietuvoje daugiau nei 500 įmonių jau turi FSC Gamybos grandies sertifikatus. Sertifikatas – tarsi raktas, atveriantis duris aukščiausios kokybės medienos produktams Vakarų rinkose. Anot UAB „Likmerė“ vadovo Mindaugo Kasmauskio, bendrovė itin džiaugiasi turėdama FSC sertifikatą ir mato sertifikavimo poreikio augimą. „Kuo daugiau miškininkystės veiklos sertifikuojama, tuo geriau visai medienos tiekimo grandinei. Esame beržo faneros gamintojai, didžiausi beržo rąstų pirkėjai Lietuvoje. Bendradarbiaujame su „Ikea“ – šiai kompanijai taip pat svarbu, kad mūsų produktas būtų sertifikuotas. FSC parodo standarto besilaikančių dalyvių socialinę atsakomybę už mus supančią aplinką, patvirtina, kad sunaudoti miško ištekliai yra atkuriami“, – sako M. Kasmauskis.

„IKEA Industry Lietuva” generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė atskleidžia, jog kompanija pasiekė anksčiau išsikeltą tikslą 100 proc. įsigyti medienos žaliavas tik iš labiau tvarių šaltinių – įmonė perka tik FSC sertifikuotą medieną, tad labai svarbu bendradarbiauti tiek su VĮ VMU, tiek su privačių miškų savininkais Lietuvoje.

„Nuo 2019 metų rugsėjo 1 d. mūsų įmonė medienos drožlių plokščių (MDP) gamybai naudoja medienos žaliavas tik iš labiau tvarių šaltinių: tai antrinė perdirbta mediena arba FSC sertifikuota mediena. Šiuo metu mūsų įmonėje antrinė perdirbta mediena sudaro 7 proc. nuo viso perkamo medienos kiekio, o FSC sertifikuota mediena sudaro 93 proc. Taigi „IKEA Industry Lietuva“ medienos gaminiai gaminami iš medienos, kurios kilmė yra iš atsakingai tvarkomų šaltinių“, – sako I. Urbonavičiūtė.