Juodkrantės sengirė gelbėjama nuo medžius pažeidžiančių kenkėjų

Valstybinė miškų urėdija

2019-08-28

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys, siekdamas sustabdyti pavojingo medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo plitimą Juodkrantės sengirėje, nuo š. m. rugpjūčio 29 d. pradeda vykdyti atrankinius sanitarinius miško kirtimus ir kenkėjo pažeistos medienos išvežimą.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio prižiūrimoje Juodkrantės sengirėje jau keletą metų yra stebimas žievėgraužio tipografo populiacijos augimas. Žievėgraužis tipografas – tai pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, susidarius jam palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių.

„Juodkrantės sengirėje šimtamečiai medynai ir taip yra nusilpę dėl įvairių priežasčių: sausrų, nederlingo dirvožemio, didelių rekreacinių apkrovų, dėl to susidarė ypatingai palankios sąlygos plisti kenkėjams. Masiškai puldami vabalai įveikia ir sveikus medžius. Žievėgraužio tipografo ir kitų, medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultos šimtametės eglės, net ir pušys, nudžiūsta. Džiūvimo židiniai fiksuojami apie 8,2 ha plote“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Linas Žarnauskas.

Medžių liemenų pavojingų kenkėjų populiacijos aktyvumas yra padidėjęs visų Lietuvos regionų eglynuose, manomai dėl pasikeitusių klimatinių sąlygų (didėjantys miškų pažeidimai dėl audrų, kenkėjų daugėjimas, dėl gersnių sąlygų išlikti šiltesnę žiemą, kenkėjų populiacijų išaugimas dėl didesnio generacijų skaičiaus, naujų kenkėjų ir ligų invazijos). Vienintelis būdas sustabdyti šimtamečių eglių džiūvimą – iškirsti ir išvežti šviežiai užpultas egles ir pušis.

Miškininkai privalo reaguoti į susidariusias situacijas vadovaujantis miško apsaugos sanitarinių taisyklių 29 punktu, kuriame teigiama, kad „Sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių)“. Be to, Miško kirtimo taisyklių 85 p. nurodo, kad sanitariniai kirtimai ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, vykdomi nesilaikant kirtimų laiko apribojimų.

Šių metų liepos 25 dieną Juodkrantėje įvyko išvažiuojamasis posėdis su atstovais iš Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Gamtos tyrimų centro bei Neringos savivaldybės. Jo metu buvo įvertintos Juodkrantės sengirės išsaugojimo aktualijos ir buvo priimtas sprendimas šalinti žievėgraužio tipografo ir kitų, medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultus medžius. Šiuos medžius yra būtina iškirsti, kad būtų pristabdytas šių kenkėjų plitimas ir išsaugoti sengirėje augantys žali medžiai.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.