Birželio 03 d., šeštadienis | 23

Kas yra dekarbonizacija ir kodėl ji svarbi

2023-04-11

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

2015 metais net 195 valstybės priėmė Paryžiaus susitarimą ir pasiryžo neleisti žemės temperatūrai padidėti daugiau nei 2 ℃, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Tai yra itin svarbu, kadangi toks temperatūros pokytis sukeltų negrįžtamus pokyčius žemės klimatui, o kartu ir visoms ekosistemoms, žmogaus veiklai. Lietuva yra viena iš valstybių, pasirašiusių šį susitarimą ir įsipareigojusi savo poveikį klimatui mažinti pereinant prie žiedinės ekonomikos, taikant dekarbonizacijos priemones.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

Dekarbonizacija – tai procesas, kurio metu stengiamasi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą. Šis procesas apima visas gyvenimo sritis – nuo transporto iki pramonės, nuo atliekų tvarkymo iki žemės ūkio. Kiekviena iš šių sričių yra svarbi, kadangi tik priėmus kompleksiškas priemones, kurios apima visas gyvenimo sritis, galime tikėtis, kad pasieksime užsibrėžtus tikslus.

Šiems tikslams pasiekti ir procesams įgyvendinti 2020 metais buvo sudarytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP), kuris apima visus Lietuvoje veikiančius sektorius, taigi ir Valstybinės miškų tarnybos kuruojamą žemės naudmenų, žemės naudmenų keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sritį. Šiuo metu, prisidedant Lietuvoje veikiančioms ministerijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei šis planas yra atnaujinamas, įtraukiant į jį priemonių, kurių nebuvo iki šiol. Šios priemonės turi ne tik padėti sumažinti emisijas iš ŽNŽNKM sektoriaus, tačiau ir padidinti sugeriamos bei užrakinamos anglies kiekį dirvožemiuose ir augančioje biomasėje. Sektorius yra išskirtinis, kadangi jis yra vienintelis, kuris gali sugerti atmosferoje esančią anglį ir ją užrakinti dirvožemiuose ar augančioje biomasėje.

Būtent dėl šios priežasties, sudarant NEKSVP, buvo skiriama itin daug dėmesio esamai dirvožemių būklei išsaugoti ar pagerinti, padidinti miškų plotus, o su jais – ir biomasės kiekį Lietuvos teritorijoje. Svarbiausios priemonės, galinčios padėti mineraliniams dirvožemiams, daugiausiai apima dirbamus, ūkininkaujamus žemės plotus. Jos skatins ūkininkus pereiti prie žemės dirbimo būdų, kai dirva yra judinama kuo mažiau, pasitelkiant nearimines technologijas, auginant tarpinius pasėlius ar taikant sėjomainą.

Ne mažiau svarbūs yra ir organiniai dirvožemiai, daugiausiai sutinkami pelkėse ar šlapžemėse. Kai jose suardomas vandens tinklas ar tokie plotai yra nusausinami, iš jų, dėl durpės skaidymosi, gali išsiskirti itin dideli anglies kiekiai. Todėl NEKSVP yra numatyta stabdyti durpių irimą atkuriant vandens lygį nusausintuose organiniuose dirvožemiuose. Tai padės ne tik išvengti ŠESD išmetimų, bet ir padidins bei apsaugos šlapžemių biologinę įvairovę.

NEKSVP yra numatyta didinti Lietuvos miškingumą įveisiant naujus miškų plotus žemėse, kuriose anksčiau jų nebuvo arba įregistruojant savaiminius miškus į miškų kadastrą. Šios priemonės yra vienos svarbiausių norint suvaldyti klimato kaitą, kadangi augantys medžiai sugeba ilgam laikotarpiui užrakinti atmosferoje esančią anglį savo biomasėje. Žinoma, šis procesas nėra greitas, tačiau turbūt vienas efektyviausių ir reikalaujantis mažiausiai kaštų. Taip pat, sukuriantis ir pridėtinę socialinę bei ekonominę vertę ateityje.

Valstybinės miškų tarnybos informacija