Birželio 25 d., šeštadienis | 22

Pasaulio miškų ploto mažėjimas lėtėja, bet praradimai vis dar dideli

VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
2022-05-17

©LŽŪKT nuotr.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), vykdydama 2020-ųjų metų pasaulinę miškų apskaitą (FRA), atliko nuotoliniais tyrimais grindžiamą vertinimą, kurio tikslas – pateikti informaciją apie miškų plotus ir jų pokyčius pasaulyje bei skirtinguose regionuose per laikotarpius 2000–2010 m. ir 2010–2018 m. ir įvardinti veiksnius, lėmusius miškų praradimą. Pietų Korėjoje vykusiame XV pasauliniame miškų kongrese buvo pristatyta baigiamoji šio projekto ataskaita, kuri ne tik dar sykį perspėjo apie mažėjančius miškų plotus, tačiau ir įžvelgė tam tikras viltį suteikiančias tendencijas, parodančias žmonijos pastangų rūpintis miškais rezultatus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Taigi, 2018 metais pasaulio miškų plotas buvo 3,97 milijardai hektarų (ha). Tai sudaro 30,8% Žemės sausumos ploto. Nors miškas ir toliau yra prarandamas, tačiau praradimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug 29%, nuo maždaug 11 milijonų ha per metus, fiksuotų per pirmą šio amžiaus dešimtmetį, iki 7,8 milijonų ha per metus. Bendro miško ploto mažėjimas pristabdytas daugiau nei dvigubai – nuo 6,8 milijonų ha per metus 2000-2010 metais, iki 3,1 milijono ha per metus 2010-2018 metais. Tačiau miškų praradimas vis dar išlieka didelis. Ypač Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.

Beveik 90% miškų praradimo atvejų siejami su žemės ūkio plėtra, dažniausiai dirbamos žemės plotų didėjimu. Beje, vien tik aliejinių palmių plantacijų veisimas lėmė net 7% visų prarastų miško plotų. Visa projekto ataskaita yra pateikta čia.

Pasaulio miškai ir kitos žemės naudmenos 2018 metais

2018 metais miškų plotas pasaulyje sudarė 3,97 milijardų hektarų su ±0,5% paklaida, arba 30,8% tarp visų žemės naudmenų. Tai yra mažesnis plotas, nei skelbiama pagrindinėje FAO FRA 2020 ataskaitoje, kuri parengta vadovaujantis šalių pateikiama statistine informacija – 4,06 milijardai hektarų. Pievos ir ganyklos dengė maždaug 20,9%, plika žemė – 18%, žemės ūkio augalams auginti skirti plotai – 14,8%, o gyvenamosios vietovės – 2,2% viso sausumos ploto. Tai sudaro apie 7,2 milijardus ha.

Kiek daugiau nei 1,7 milijardo ha, arba 13,2% tenka kitai sumedėjusia augmenija apaugusiems plotams. Beje, šis skaičius yra beveik dvigubai didesnis, nei šalys pateikė savo FRA 2020 ataskaitose. Daugiausia miškų (46%) yra tropikų regione, borealinėje zonoje – 28%, vidurio zonoje – 16% ir subtropikuose – 10%. Tuo tarpu kita sumedėjusia augmenija apaugusių žemių daugiausia taip pat tropikuose (40%), subtropikuose (29%) bei borealinėje (15%) ir vidurio zonose (13%).

Žemės ūkiui naudojamų plotų taip pat daugiausia tropikuose (49% žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų ir 37% pievų ir ganyklų). Europos žemyne miškų plotas sudaro 1026 milijonus ha (25,9% visų pasaulio miškų). Pievų ir ganyklų plotas čia buvo 504 milijonai ha, žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų – 308 milijonai ha, plikos žemės – 111 milijonai ha, gyvenamųjų vietovių – 63 milijonai ha ir kitos sumedėjusia augmenija apaugusios žemės plotas – 183 milijonus ha.

Net 3,7 milijardo ha miškų yra savaiminės kilmės ir tik 257,1 milijonas ha (6,5%) yra žmogaus įveisti bei 11,3 milijonai ha (0,3%) – mangrovių miškai. Beje, želdintų miškų dalis Europos žemyne buvo 8%. Daugiausia želdintų miškų sukoncentruota Azijoje (40%) ir būtent Rytų Azijoje, kur želdinti miškai sudaro apie trečdalį nuo visų miškų ploto. Miškai buvo aptarti pagal medžių dangos būseną –4,7% savaiminės kilmės medynų buvo laikinai netekę medžių dangos (Europoje – 5,1%). Tokių miškų dalis ženkliai didesnė želdintuose miškuose – 12,9% (Europoje – 11,1%). Laikinai netekę medžių dangos miškai – tai paprastai plynos kirtavietės, kurios FAO laikomos mišku, arba atželiančios/apželdomos kirtavietės, kuriose medžių aukštis dar nepasiekė 5 m, tačiau turi potencialą tokiam aukščiui pasiekti. Daugiausia miškų, laikinai netekusių medžių dangos, buvo Šiaurės Amerikoje (34,7%) ir Europoje (27,2%), jei vertintume pagal žemynus, bei borealinėje zonoje (43,5%).

Miškų ploto pokyčiai per 2000–2018 metų laikotarpį

Per laikotarpį nuo 2000 iki 2018 metų pasaulis neteko 173 milijonų ha miškų. Tai beveik 27 Lietuvos... Kadangi per tą patį laikotarpį nauji miškai atsirado 80 milijonų ha plote, bendra miškų plotų sumažėjimo apimtis buvo 93 milijonai ha per visą laikotarpį (arba 14 Lietuvių). Tačiau metinis miško ploto miško ploto praradimas per pastarąjį dešimtmetį buvo pristabdytas (1 pav.). Praktiškai visuose FAO regionuose per 2010-2018 metų laikotarpį kiekvienais metais miškų buvo prarasta mažiau, o naujų miškų atsirado daugiau nei per 2000-2010 metų laikotarpį (2 pav.). Išimtį sudaro tik naujų miškų atsiradimas Europoje, kur jis pastaruoju metu yra sulėtėjęs.

Jei vertintume absoliučiais dydžiais, per pastaruosius du dešimtmečius daugiausia prarasta tropikų miškų (net 91% visų praradimų). Pietų Amerika neteko 68 milijonų ha miško, kiek mažesni praradimai Afrikoje (49 milijonai ha) ir Azijoje (36 milijonai ha).

Išsamią analizę ir informaciją apie FAO atlikto pasaulio miškų įvertinimo nuotoliniais metodais reikšmę Lietuvai rasite išsamioje Valstybinės miškų tarnybos parengtoje informacijoje.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.