Neariminis žemės dirbimas – išeitis sausringuoju laikotarpiu

Rokas Antanynas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro augalininkystės konsultantas

2020-01-20

© LŽŪKT nuotr.
Pastarieji treji metai ūkininkams buvo tikras išbandymas. 2017 metais, iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, laukuose matėme susidariusius ežerus ir juose plaukiojančias žąsis bei gulbes. Paskutiniai dveji metai ypač sausringi. Vasarą rekordiškai trūko ir šilumos, ir kritulių. Sunkios dirvos suskeldėjo, atsivėrė žaizdos, smarkiai paploninusios ūkininkų pinigines. Dėl klimato šiltėjimo tokių ekstremalių sąlygų tik daugės, tad reikia pagalvoti, ką galime padaryti, kad sumažintume nuostolius. Vienas iš būdų – teisingas žemės dirbimo sistemos parinkimas atsižvelgiant į konkrečiame ūkyje vyraujančius dirvožemius. Neariminis žemės dirbimas skinasi kelią Lietuvoje ir tampa ypač aktualus sausringais metais.

Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDUŽŪA, buvęs ASU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai leidžia teigti, kad vykdant žemės dirbimo procesų optimizavimą, svarbiausia rasti optimalius sprendimus, kurie susiję su dirvožemiu, auginamais augalais, taikomomis technologijomis ir turima technika. Žemės dirbimo būdą reikia pasirinkti atsižvelgiant į maisto medžiagų išsiplovimo sąlygas, augalų derlių. Taikant supaprastintą žemės dirbimą, sunkių dirvožemių savybės dažnai yra nepalankios ir kelia daug problemų, o vasariniai augalai tokiam žemės dirbimui yra jautresni nei žieminiai.

Tuoj po javų nuėmimo sekliai nuskustose ražienose, palyginti su arta dirva, rudenį ir pavasarį piktžolių sėklų daugiau ir jos greičiau sudygsta, o vėliau sunaikinamos žiemos šalčių ir dirbant žemę. Sėjomaina leidžia sumažinti grybinių ligų paplitimo pavojų ir padeda kontroliuoti piktžolėtumą, dirvos biologinį aktyvumą ir sumažinti pesticidų kiekius.

Mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad, nepriklausomai nuo ilgamečio arimo gylio, viršutinis armens sluoksnis buvo derlingesnis už apatinį. Platus herbicidų vartojimas leidžia ne tik sumažinti arimo gylį, bet ir visai atsisakyti armens vartymo. Visuotinio veikimo herbicidų naudojimas sudaro sąlygas sėti į visai neįdirbtą arba tik paviršiuje supurentą dirvą. Žemės dirbimo sistemos poveikis priklauso ir nuo auginamų žemės ūkio augalų biologinių savybių, dirvos sukultūrinimo laipsnio, cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo bei tręšimo intensyvumo. Derlingumas iš esmės mažėja taikant tiesioginę sėją.

Neariminio žemės dirbimo nauda:

Taupomos laiko ir energijos sąnaudos;
Mažesnis važiavimų skaičius dirvą ruošiant sėjai;
Mažiau reikia padargų žemei įdirbti;
Mažesnis erozijos poveikis dirvožemiui;
Taupoma drėgmė bei mažesnis maisto medžiagų išsiplovimas;
Daugėja sliekų dirvožemyje;
Didėja organinės medžiagos kiekis viršutiniame dirvos sluoksnyje.

Žemės dirbimo sistemų tyrimų rezultatų palyginimas
VDŪŽŪA (ASU bandymo stotis) ir LAMMC atliktų mokslinių tyrimų rezultatai

Web-lentele

Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad nuolatinis ariamojo sluoksnio maišymas ariant skatina greitesnį organinės medžiagos skaidymą ir nitratų susidarymą, sunku išlaikyti nemažėjantį dirvos derlingumą, dirva išdžiovinama, gadinama dirvožemio struktūra, o tradicinis žemės arimas labiausiai didina vandens telkinių taršą.

Ilgalaikis neariamosios žemdirbystės taikymas ir sėja į neįdirbtą dirvą skatina priešingus procesus – padidina organinių medžiagų kaupimąsi ir drėgmės kiekį viršutiniame armens sluoksnyje, mažina vandens telkinių taršą.

Rekomendacijos

Taikant neariminę žemdirbystę, periodiškai kas penkerius metus reikėtų giliai supurenti visą armenį ar podirvį. Tokiu atveju ūkyje turėtų būti naudojamas giluminis podirvio purentuvas, prie kurio būtų galima komplektuoti rapsų sėjamąją – taip taupant laiko ir darbo sąnaudas.