Pakruojo rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Jolanta Vaitekūnienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2016-12-11

Bendrosios žemės ūkio politikos plėtra ES šalyse reikalauja turėti objektyvią ir reikiamą informaciją apie įvairių kategorijų žemės ūkio valdų pajamas, jų ūkinę veiklą. Tuo tikslu ir buvo sukurta ŪADT – ES šalyse veikianti unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Duomenų tinklo paskirtis yra rinkti apskaitos duomenis, kurių reikia kasmetiniam žemės ūkio valdų pajamų nustatymui ir žemės ūkio valdų veiklos analizei.

ŪADT duomenimis vadovaujasi Europos Komisija, rengdama ataskaitas apie žemės ūkio ir žemės ūkio rinkų padėtį ir pajamas bendrijoje. Ataskaitos kasmet pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai. Informacija ypač reikalinga kasmet nustatant žemės ūkio produktų kainas, tiesioginėms išmokoms nustatyti, moduliacijai taikyti, gamybos kvotų dydžiui nustatyti.

Pakruojo r. biuras 2016 m. į ŪADT pateikė duomenis apie 27 respondentinių ūkininkų ūkių gamybinę ir finansinę veiklą 2015 metais. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis.

Paskaičiuota subsidijų dalis pajamose. 2015 m. rodiklio reikšmė buvo 21,20 procento. Tai reiškia, kad net 21,20 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudarė subsidija. Lietuvoje 2014 m. šis rodiklis buvo vidutiniškai 23,93 procento.

1 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Rajono respondentinių ūkių veiklos efektyvumas

Atlikta respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių analizė. Paskaičiuoti bendrojo įsiskolinimo, bendrojo mokumo, grynojo pelningumo, turto apyvartumo rodikliai.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Bendrasis įsiskolinimo rodiklis 2015 m. buvo 0,18. Jis didesnis nei vidutiniškas Lietuvos respondentinių ūkių 2014 m., kuris buvo 0,16. Šio rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai, vykdantys veiklą Pakruojo r., daugiau naudojasi skolintomis lėšomis.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rodiklio reikšmė 2015 m. buvo 35,74. Kuo ūkių bendrojo mokumo rodiklis didesnis, tuo jie patrauklesni kreditoriams ir yra likvidūs, nes turimu trumpalaikiu turtu sugeba padengti turimus trumpalaikius įsipareigojimus. Lietuvoje 2014 m. vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo tik 4,03.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rodiklio reikšmė 2015 m. buvo tik 0,01. Tai rodo, kad dauguma ūkių iš gamybinės komercinės veiklos patyrė nuostolių.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus išteklius, t. y. kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Rodiklio reikšmė 2015 m. buvo 0,34. Ji rodo, kad 1 turto euras uždirbo 0,34 Eur pardavimo pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turimas turtas. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 m. vienas turto euras uždirbo vidutiniškai 0,28 Eur pajamų.

2 pav. Veiklos efektyvumo rodikliai

Atlikę Pakruojo r. respondentinių ūkių augalų derlingumo, gyvulių produktyvumo ir veiklos ekonominių rodiklių analizę, gavome tokius rezultatus:

augalų derlingumas: kviečių – 5,31 t/ha, rugių – 4,08 t/ha, miežių – 3,83 t/ha, kvietrugių – 3,01 t/ha, rapsų – 3,18 t/ha, bulvių – 16,61 t/ha;
vidutinis karvių skaičius respondentinių ūkių ūkiuose – 12 vnt., per metus iš karvės primelžta 5100 kg pieno;
bendroji produkcija 1 rajono respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 96 tūkst./Eur;
vieno respondentinio ūkio vidutinis gamybinės komercinės veiklos pelnas sudarė
8,9 tūkst./Eur per metus.

Bendradarbiaujant su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, sukurta apklausos anketa, duomenų įvedimo ir kontrolės bei ūkininkų ūkinės veiklos analizės kompiuterinė sistema. Informacija skelbiama LAEI interneto svetainėje.

Parengta pagal Pakruojo r. respondentinių ūkių anketų duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi