Gruodžio 04 d., pirmadienis | 23

Pakruojo rajono ūkių 2020 m. veiklos rezultatai

Renata Dinevičiūtė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro ekonomikos konsultantė
2021-10-26

© LŽŪKT nuotr.

ŪADT – ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – analizuoti ir įvertinti žemės ūkių pajamas ir ūkinę veiklą. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir galų gale prie tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Analizuoti 36 respondentinių ūkių duomenys

Pakruojo r. biuro konsultantės už 2020 m. į ŪADT užpildė ir pateikė 36 respondentinių ūkių duomenis. Dauguma analizuojamų ūkių užsiima augalininkyste. Dažniausiai auginti kviečiai, rapsai, miežiai ir žirniai.

T_Pakruojis1

1 pav. Pakruojo r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

2020 m. pasižymėjo palankiomis gamtinėmis sąlygomis ir tai turėjo įtakos augintų augalų derlingumams. 2020 m. Pakruojo r. ūkiai žieminių kviečių kūlė vidutiniškai po 7,77 tonas iš hektaro. Tai buvo didžiausias derlingumas lyginant 2018–2020 m. laikotarpiu.

Vasarinių miežių ir žieminių rapsų derlingumai taip pat buvo didžiausi trejų metų laikotarpiu. Vasarinių miežių 2020 m. prikulta 4,95 t/ha, kai 2018 m. 4,07 t/ha, o žieminių rapsų atitinkamai 3,9 t/ha ir 2,63 t/ha. Galima daryti prielaidą, kad auginamų augalų derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos (ypač nuimant derlių), subalansuotas tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose, žemės našumas.

Nors Pakruojo r. dėl vyraujančių derlingų žemių dauguma ūkių užsiima viena veikla – augalininkyste, tačiau yra ir mišrių ūkių, kuriuose šalia augalininkystės laikomos karvės ir parduodamas pienas.

Primilžio palyginimas 2018–2020 m., t

2018 m. – 3,37

2019 m. – 3,68

2020 m. – 3,17

Vidutiniškai Lietuvoje 2020 m. – 4,93

Analizuojamu laikotarpiu matyti, kaip kito pieno primilžis iš karvės. 2020 m. primilžis buvo mažesnis 13,85 proc. nei 2019 m. ir nesiekė Lietuvos vidurkio.

Ūkių veikos efektyvumo rodikliai

lentele_V

T_Pakruojis2

2 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai

Ūkio veiklai įvertinti labai svarbu išanalizuoti finansinius rodiklius. Vieni iš tokių rodiklių yra grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos rodiklis.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. 2020 m. Pakruojo rajono ūkių grynasis pelningumas siekė 0,38 ir buvo 58 proc. didesnis, lyginant su 2019 m. Galima daryti prielaidą, kad tai sąlygojo padidėjusios pardavimo pajamos dėl didesnių derlingumų ir efektyviai valdomos kintamos sąnaudos.

Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir parodo ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2019 m. šis rodiklis buvo mažiausias, tačiau išliko teigiamas. Vadinasi ūkiai minimaliai veiklą vykdė pelningai. 2020 m. grynasis pelningumas be dotacijų išaugo net 13 kartų, o tai rodo, kad 2020 m. ūkiai buvo stiprūs finansiškai ir pajėgūs generuoti pelną be valstybės paramos.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kaip matyti, Pakruojo r. šis rodiklis trejų metų laikotarpiu tolygiai mažėjo ir 2020 m. siekė 0,30. Pakruojo r. ūkininkai skolinasi saikingai, įvertinę visas galimas rizikas.