Aktualūs geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų reikalavimai
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Nacionalinė mokėjimo agentūra primena pareiškėjams ir paramos gavėjams, jog būtina laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, ir atkreipia dėmesį į 2, 4, 7 ir 8 GAAB standartų įsipareigojimus.

Pareiškėjams ir paramos gavėjams, įgyvendinantiems 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytus šlapynių ir durpynų apsaugos teritorijų planus, draudžiama:
- sausinti šlapynių ir durpžemių plotus; naujų drenažo sistemų įrengimas nuo 2025 m. yra draudžiamas, tačiau senų sistemų remontas ir rekonstravimas galimas, su sąlyga, kad tai nepakenks durpžemių ir šlapynių aplinkosaugos būklei; pakenkimas aplinkosaugos būklei traktuojamas tada, kai remonto ar rekonstravimo metu nusausinami plotai, kuriuose dominuoja vandens danga, išskyrus atvejus, kai įrengiamas reguliuojamas drenažo režimas (su reguliuojamais šulinio, drenažo ar rinktuvo komponentais);
- deginti durpžemių plotus;
- arti durpžemių plotus.
Įgyvendinant 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, būtina palikti paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas prie:
- nesureguliuotų vandens telkinių ar jų nesureguliuotų ruožų – mažiausias paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 5 m nuo vandens krašto;
- sureguliuotų vandens telkinių ar jų sureguliuotų ruožų (ištiesintų, pagilintų ir pertvarkytų upių ar upių vagos ruožų, skirtų dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti) – nuo 2024 m. mažiausias paliekamas paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis kaip 3 m nuo šlaito viršutinės briaunos;
- prie visų pareiškėjui priklausančių laukų (išskyrus ekologinio ūkio sertifikuotus laukus), kurie ribojasi su melioracijos grioviais, turi būti paliekami grioviai:
- prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 km arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 km2, arba yra hidrologinių duomenų, kad vidutinio vandeningumo metais juose būna vandens tėkmė ne mažiau kaip 6 mėn., paliekami pagrioviai mažiausiai 3 m pločio (neįskaitant griovio šlaito);
- prie kitų melioracijos griovių turi būti paliekamipagrioviai mažiausiai 1 m pločio(neįskaitant griovio šlaito).
Pagal 7 GAAB standartą „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ ūkininkai įsipareigoja laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo. Privaloma bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto kasmet skirti kitam pasėliui auginti, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais. Taip pat plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėliai nebuvo pakeisti, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems pasėliams auginti.
Atkreipiame dėmesį, jog minimalios augalų kaitos reikalavimai netaikomi žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų iki 5 metų, daugiamečių sodinių, daugiamečių pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų ir pūdymo plotams.
Nurodytas standartas gali būti įgyvendinamas bent 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto auginant tarpinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) (galioja tam tikri sėjos ir išlaikymo terminai)
Taip pat reikalavimas netaikomas ir šiais atvejais:
- kai paraiškoje deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės;
- kai daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas arba pupiniai augalai;
- kai daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos ar pievos iki 5 m.;
- sertifikuotiems ekologiniams ūkiams.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys 8 GAAB standartą „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, įsipareigoja:
- išlaikyti deklaruotus kraštovaizdžio elementus: miškelius, medžių ir krūmų grupes, žolinę dangą, želdynus ar želdinius, taip pat vandens telkinius;
- įbraižyti aukščiau nurodytus kraštovaizdžio elementus ir deklaruoti ne mažesnius kaip 0,01 ha ir ne didesnio kaip 0,5 ha plotus (medžių ir krūmų grupės, miškeliai įbraižomi pagal lajų projekciją, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai – įbraižomi pagal ribas) ir tuos, kurie yra įsiterpę arba ne didesniu nei 5 m atstumu ribojasi su pareiškėjo deklaruotais ariamosios žemės, daugiamečių pievų ar daugiamečių pasėlių laukais.
NMA informacija