Liepos 18 d., šeštadienis | 26
Deklaravimo sezonas artėja – daugiau kontrolės, mažiau piktnaudžiavimo
2026-02-19
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Artėjant 2026 m. pasėlių deklaravimo sezonui, stiprinama kontrolė ir peržiūrimos kai kurios susietosios paramos nuostatos. Daugiau dėmesio skiriama teisėtam žemės valdymui ir piktnaudžiavimo prevencijai.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surengė Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdį, kuriame aptartos svarbiausios ateinančio sezono gairės. Pagrindinis dėmesys skirtas skaidriam žemės valdymui ir piktnaudžiavimo susietąja parama prevencijai, siekiant apsaugoti šalies žemės ūkio sektorių nuo galimų Europos Komisijos finansinių korekcijų.
Moliūgai – po padidinamuoju stiklu
Moliūgų, cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų bei ropių auginimas pastaraisiais metais tapo iššūkiu kontroliuojančioms institucijoms. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) duomenimis, 2025 m. burokėlių, morkų ir kopūstų plotai išliko panašūs, tačiau minėtų daržovių deklaruojami plotai pastebimai augo.
Problema ta, kad dalis šių kultūrų deklaruojamos ne siekiant realios gamybos, o tik norint gauti susietąją paramą. Pasak daržovių augintojų, tokia praktika iškreipia rinką ir didina administracinę naštą visiems ūkininkams. Reaguodama į situaciją, NMA sugriežtino patikras: prašo pateikti derliaus nuotraukas nuo 1 ha rizikingų daržovių, tikrina, ar jos auginamos įdirbtoje dirvoje, eilėmis ir faktiškai vyrauja lauke.
Po ilgų diskusijų posėdyje nutarta moliūgų auginimą ir toliau laikyti padidintos rizikos srityje bei tęsti diskusijas dėl kontrolės stiprinimo. Tuo metu cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų bei ropių augintojams planuojama nebeskirti susietosios paramos išmokų.
Aktualiausi – valstybinės žemės naudojimo klausimai
Balandį prasidėsiantis pasėlių deklaravimas ūkininkams kasmet kelia klausimų dėl valstybinės ūkio paskirties žemės teisėto naudojimo. Paraiškų priėmimo informacinė sistema automatiškai tikrina deklaruojamų plotų persidengimus, o nemaža dalis ūkininkų dirba nedidelius valstybinės žemės plotus, esančius greta jų nuosavos ar teisėtai nuomojamos žemės.
Šiuo metu fiksuojama 2680 laikino naudojimo plotų ir apie 300 aktyvių prašymų dėl ilgalaikės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos. Ūkininkams svarbu žinoti, ar jie spės sudaryti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis ir galės teisėtai deklaruoti šiuos plotus.
Posėdyje taip pat diskutuota apie pirmumo teisę žemės aukcionuose, kadastrinius matavimus, varžytines bei fiktyvių nuomos sutarčių problematiką.
Reikalaujama griežtesnės kontrolės
Darbo grupėje aptartas ir teisėto žemės valdymo užtikrinimas deklaruojamuose plotuose. Dėl didelio smulkių sklypų skaičiaus ir sudėtingos nuomos rinkos Lietuva tapo Europos Komisija audito objektu. Nuo 2023 m. taikoma vadinamoji nulinė tolerancija – NMA privalo reikalauti aiškaus teisinio pagrindo (nuosavybės dokumentų arba registruotų nuomos sutarčių), kad parama nebūtų mokama už netinkamus plotus.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai ūkininkai nepateikia reikiamų dokumentų, net ir pakartotinai prašomi. Tokia praktika kelia riziką ne tik patiems pareiškėjams, bet ir visam sektoriui – dėl nustatytų pažeidimų gali mažėti Lietuvai skiriamas ES paramos lėšų krepšelis.
Europos Komisijai įvertinus Lietuvos kontrolės sistemą kaip nepakankamai efektyvią, galėtų būti taikoma 5–10 proc. finansinė korekcija nuo visų metinių išmokų. Tai reikštų šimtų milijonų eurų netektį visiems šalies ūkininkams.
Parengta pagal ŽŪM informaciją
