• Temos
• Parama ir verslas

Kaip daugiau uždirbti ne didinant gamybą, o trumpinant kelią iki pirkėjo?

2026-06-04

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šiandien ūkininkams nebeužtenka vien užauginti kokybišką produkciją – ne mažiau svarbu ją sėkmingai parduoti. Vis didesnę reikšmę įgauna trumpos maisto tiekimo grandinės, leidžiančios sumažinti tarpininkų skaičių tarp ūkininko ir pirkėjo. Taip vartotojai gali mėgautis šviežiu, vietiniu maistu, o ūkininkai gauna didesnę dalį pajamų už savo darbą.

Būtent tokį abiem pusėms naudingą ryšį kuria iniciatyva „Kaimas į namus“, kviečianti ūkininkus ir vartotojus susitikti virtualioje erdvėje. Tai ne tradicinė elektroninė parduotuvė, o savotiškas virtualus turgus, kuriame svarbiausia – tiesioginis ryšys tarp gamintojo ir pirkėjo. Čia nėra sandėlių, tarpininkų ar ilgų tiekimo grandinių – produktai keliauja tiesiai iš ūkio į namus.

„Prekybą tik pradedančiam ūkininkui „Kaimas į namus“ yra puikus, jau paruoštas naudoti įrankis, ypač vertingas dėl galimybės gauti gyvą konsultaciją, praktinę pagalbą ir realų palaikymą. Tai ne tik prekybos vieta, bet ir bendruomenė, kurioje galima susipažinti su bendraminčiais, dalintis patirtimi bei mokytis vieniems iš kitų“, – savo mintimis dalijasi ekologinio Kazlauskų ūkio atstovė Kristina Kazlauskaitė.

Ši virtuali prekyvietė ypač naudinga smulkiesiems ūkininkams ir gamintojams, kurie augina ar gamina nedidelius kiekius produkcijos ir daugiau laiko skiria kokybei bei ūkiui, o ne reklamai ar prekybai. Susikūrę paskyrą, jie gali patys pristatyti savo produkciją, nurodyti kainas, pristatymo sąlygas bei tiesiogiai bendrauti su pirkėjais.

Vartotojams ši prekyvietė suteikia galimybę ne tik atrasti vietinius produktus, bet ir pažinti žmones, kurie juos kuria. Jie gali tiesiogiai susisiekti su ūkininku arba prisijungti prie „Kaimas į namus“ bendruomenės, kurti savo užsakymų ratą ir patogiai įsigyti norimų produktų.

Didelis „Kaimas į namus“ privalumas – interaktyvus tiekėjų žemėlapis. Vos keliais paspaudimais galima sužinoti, kur netoliese parduodamas pienas, mėsa, vaisiai, šiaudiniai sodai ar ekologiška produkcija. Žali taškai žemėlapyje žymi sertifikuotus produktus, todėl kokybiško ir patikimo maisto paieška tampa dar paprastesnė.

Šiuo metu „Kaimas į namus“ vienija 160 ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Čia galima rasti ne tik įvairiausių maisto produktų, bet ir edukacijų – nuo tradicinių amatų, tokių kaip šiaudinių sodų rišimas ar puodininkystė, iki kūrybinių dirbtuvių visai šeimai. Tai platforma, kuri sujungia ne tik maistą, bet ir žmones, tradicijas bei bendruomeniškumą.

Trumpos tiekimo grandinės – ką siūlo ministerija?

Trumpos tiekimo grandinės esmė – pavienių ūkių jungimasis į partnerystes, nes smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos, rinkodaros ir realizavimo srityse yra brangu ir neefektyvu. Siekdama paskatinti trumpų maisto grandinių plėtrą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki birželio 30 d. kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Antrasis kvietimas teikti paraiškas planuojamas lapkričio–gruodžio mėnesiais.

„Šiemet atsiranda ne vienas ūkininkams ar jų grupėms bei žemės ūkio kooperatyvams naudingas pokytis. Pavyzdžiui, didesnis lankstumas ir pasiūla įsigyjant būtiną specializuotą techniką, kuri leis sparčiau nuimti derlių arba paskersti gyvūną ir patiekti šviežią produkciją vietinei rinkai. Anksčiau parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti, o dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skirtą ne tik realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai. Už gautas lėšas bus galima įsigyti derliaus nuėmimo įrangą ir techniką, pavyzdžiui, priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar kitą įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios tiekimo grandinės dalis. Taip ūkininkai galės patys lanksčiau valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo“, – sako ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Naujovė – parama mobiliosioms skerdykloms

Dar viena naujovė laukia dirbančių gyvulininkystės sektoriuje – bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos. Tai turėtų išspręsti vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumą regionuose, sumažinti gyvulių transportavimo išlaidas ir kartu sudaryti galimybes vartotojams pasiūlyti aukščiausios kokybės šviežią produkciją.

Kada galima teikti paraiškas?

Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai. Ne mažiau svarbu atsakingai pasirengti pačiam paraiškos teikimo procesui. Verslo planai turi būti užpildyti nuosekliai ir išsamiai, pateikiant visą reikalaujamą informaciją. Visi rodikliai turi būti pagrįsti ir tarpusavyje suderinti – būtent čia dažniausiai slypi silpniausios projektų vietos.

Jei susipažinus su taisyklėmis klausimų vis dar daugiau nei atsakymų, verta iš anksto įsivertinti ūkio galimybes ir galimas rizikas. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekonomikos konsultantai padeda įvertinti atitiktį atrankos kriterijams, apskaičiuoti projekto finansinius rodiklius, numatyti galimas rizikas ir jų valdymo priemones.

Rengiant paraišką specialistai padeda parengti verslo planą, sukomplektuoti reikalingus dokumentus ir užtikrinti, kad projektas atitiktų paramos taisyklių reikalavimus. Prireikus konsultacijos teikiamos ir projekto įgyvendinimo metu, todėl ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti pagrindiniam tikslui – efektyviai veikiančios trumposios maisto tiekimo grandinės kūrimui.

Šiemet numatyti du paraiškų rinkimo etapai:

• pavasario – nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.;
• rudens – nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.

Paramos dydis

Parama skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:

• iki 150 tūkst. Eur – orientuota į smulkesnius vietos projektus ir tiesioginį pardavimą pirkėjams;
• iki 250 tūkst. Eur – skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
• iki 1,5 mln. Eur – skiriama logistikos centrų kūrimui. Maksimali suma gali būti skiriama projektams, kuriuose numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.

Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. Jauniesiems ūkininkams ir smulkiesiems ūkiams gali būti taikomas iki 80–85 proc. intensyvumas, o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms – iki 100 proc.

Projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais), kuriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Išimtis taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie projektą gali įgyvendinti savarankiškai.

Pagal veiklos apimtį ir tikslus pareiškėjai gali rinktis vieną iš trijų paramos modelių

• 1 paramos modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;
• 2 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu;
• 3 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.

Trumpos maisto tiekimo grandinės tampa vis svarbesne galimybe ūkininkams ne tik padidinti pajamas, bet ir sustiprinti ryšį su vartotojais. Kuo mažiau tarpininkų tarp gamintojo ir pirkėjo, tuo daugiau vertės lieka ūkyje, o vartotojai gali rinktis šviežesnius, vietinius produktus.

Augantis tokių iniciatyvų populiarumas ir valstybės teikiama parama rodo, kad trumpesnis kelias nuo lauko iki stalo tampa ne tik alternatyva tradicinei prekybai, bet ir perspektyviu verslo modeliu tiek smulkiesiems, tiek didesniems ūkiams.

Agroakademija.lt: parengta pagal ŽŪM ir LŽŪKT informaciją