Birželio 25 d., šeštadienis | 22

Nemokamas sūris – tik pelėkautuose, arba verslo projekto paramai gauti rašymo ypatumai

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-03-25

© LŽŪKT nuotr.
Jei interneto paieškos laukelyje įvesite žodžius „ES projektų rengimas, jums pasiūlys keliasdešimt variantų. Kaip elgtis, kokius konsultantus pasirinkti, kokie verslo projektų rašymo ypatumai ir kodėl ūkininkai turėtų būti akyli, kad vėliau netektų dvigubai susimokėti ar įgyvendinti nerealių rodiklių? Agroakademija.lt vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė kalbina kelių dešimtmečių projektų rengimo patirties turinčią Vaidą Gomoliauskienę, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Verslo ekonomikos skyriaus vadovę (nuotr.).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sakoma, kad nemokamas sūris – tik pelėkautuose, todėl ieškodami partnerių, parengsiančių verslo projektus ES paramai gauti, ūkininkai turėtų būti akyli, be to, atlikti ir tam tikrus namų darbus. Kokius?

Tikra tiesa – nieko neduodama už dyką. Valstybė, skirdama paramą, siekia įvairių tikslų, prie kurių įgyvendinimo ir turi prisidėti paramos gavėjai: diegti inovacijas, didinti gamybos apimtis, vystyti konkurencingą, inovatyvų ūkį. Visiems šiems tikslams pasiekti yra numatyti rodikliai, kurių ir turi siekti paramos gavėjai.

Prieš nusprendžiant kreiptis paramos, vertėtų atsakingai išsiaiškinti jos gavimo sąlygas, įsipareigojimus, įvertinti ūkio pajėgumus juos vykdyti, ką reikės padaryti, kad būtų gauta parama, kokius rodiklius pasiekti. Beje, ir gavęs paramą ūkininkas negalės ramiai sėdėti. Kasmet reikės teikti projekto ataskaitas ir įrodyti, kad rodikliai bei įsipareigojimai pasiekti. Ir jei to nepadarys, yra didelė tikimybė gauti sankcijų. Jei kasmet taip neatsakingai bus elgiamasi, rezultatų nebus, o paramą gali prireikti grąžinti.

Labai džiaugiamės klientais, kurie atsakingai pamatuoja savo galimybes, įvertina galimas grėsmes, rizikas. Įmonių, konsultantų, teikiančių verslo projektų rengimo paslaugas, yra nemažai. Jei projekto rengėjui pasakai, kad darytų viską, tai galima ir prisifantazuoti. Pvz. į pasakymą: „daryk bet ką, kad gaučiau paramą“ juokaudami atsakome, kad įpareigosime auginti skėrius. Tuomet pašnekovas sutrinka. Reikėtų realiai pamatuoti, ar paramoje numatyti įsipareigojimai pakeliui su ūkio vizija, nes parama įpareigos duoti ir tam tikrą grąžą.

Kokių klausimų dažniausiai sulaukiate iš norinčių pretenduoti į paramą? Ką įmanoma numatyti, o ko nelabai?

Dažniausias pastarųjų metų klausimas – ar galite garantuoti, kad 100 proc. gausiu paramą? Galime garantuoti tik už konsultantų teikiamų pasaugų kokybę. Niekada klientui nemeluojame, nežadame to, kas nuo mūsų nepriklauso. Stebime rinką, žinome, kad yra įmonių, garantuojančių, jog ūkininkas tikrai paramą gaus. Konsultavimo tarnyboje dirbantys specialistai ir konsultantai to nedaro. Bendradarbiaujame sąžiningai. Klientams paaiškiname rizikas, kurioms pasireiškus paramos galima ir negauti.

Pagrindinė rizika – konkurencija rinkoje. Konkurencija priklauso nuo to, kiek bus numatyta lėšų ir kiek bus norinčiųjų gauti paramą. Kuo lėšų mažiau, tuo mažesnis skaičius pareiškėjų gali tikėtis paramos. Kitas dalykas – kokia norinčiųjų gauti paramą elgsena: ar pabijos konkurencijos, įsipareigojimų ir lauks geresnių aplinkybių, ar išdrįs rizikuoti. Faktas, kad kuo daugiau kreipsis paramos, tuo bus didesnė konkurencija. Galutinis sprendimas – rizikuoti ir kreiptis paramos ar ne – priklauso nuo kliento, o ne atvirkščiai.

Garantuoti, kad paramą gaus 100 proc., žinoma, dažniausiai galima tiems, kurie renka didžiausius atrankos balus, pvz. 80 ir daugiau. Tuomet konkurencinė rizika mažėja, lieka tik tinkamai parengti projektą ir jį įgyvendinti.

Siekdami numatyti galimą konkurenciją ir kad klientas žinotų, ko tikėtis, LŽŪKT ekonomikos konsultantai analizuoja praėjusių laikotarpių statistinius duomenis: kiek kiekvienu etapu buvo skirta lėšų, kiek buvo prašančiųjų, koks kiekvieno etapo praeinamasis balas, kiek pareiškėjų galėtų gauti paramą pagal skirtą biudžetą ir pan. Visa šia informacija dalijamės su klientu, aptariame, svarstome. Už tinkamai parengtą verslo projektą šiuo atveju atsakomybę prisiimame mes, Konsultavimo tarnyba.

Kovo pradžioje startavo viena žemdirbių laukiamiausių ES paramos priemonių – „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Paramos pagal šią priemonę pirmame metų pusmetyje galima bus kreiptis keliais etapais. Ką reikėtų žinoti?

Nuo kovo 1 d. iki balandžio 29 d. paraiškos renkamos pereinamojo laikotarpio paramai gauti, o nuo balandžio 19 d. iki gegužės 18 d. paraiškos bus renkamos EURI paramai gauti. Tarp šių paraiškų etapų labai nedideli skirtumai, vienas esminių – antruoju etapu galima pretenduoti į ženkliai didesnę paramą, įgyvendinti didelio masto investicijas. Šiek tiek skiriasi ir atrankos kriterijai.

Priemone „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiami didesni ir net labai dideli ūkiai. Kaip žinia, ūkių dydis Lietuvoje matuojamas valdos ekonominiu dydžiu, išreikštu produkcijos standartine verte (VED). Norinčių teikti paraišką ir dalyvauti priemonėje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, VED 2022-01-01 turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur. Taip pat ūkis turi veikti ne trumpiau kaip 12mėn. iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos. Jo pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, ūkis turi būti ekonomiškai gyvybingas, tvarkyti buhalterinę apskaitą, atitikti ir visus kitus kriterijus, prisiimti įsipareigojimus, kurių, tikrai, yra ne vienas.

Paramos pagal šią priemonę tiek pirmu, tiek antru etapu gali kreiptis tik tie, kurie investuos į statybas, rekonstrukciją, kapitalinį remontą ar pastatų funkcionavimui būtiną įrangą. Tokių investicijų vertė nuo visos projekto vertės turi sudaryti ne mažiau nei 75 proc. Vadinasi, tie, kurie nori įsigyti tik, pvz. kombainą ar kitą mobilią techniką, paraiškų šiais etapais teikti negali. Vis tik, jei yra poreikis nusipirkti mobilios technikos, 25 proc. projekto investicijų gali būti skirta jai įsigyti. Beje, šiais etapais negalima prašyti paramos traktoriams įsigyti. Pirmu paraiškų etapu ūkiai galės pretenduoti į 300 000 Eur paramą, antru – 1 500 000 Eur paramą, o sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių veiklą vykdantys – net į 2 000 000 Eur paramą.

Svarbu žinoti, kad remiami tik tam tikri sektoriai, pvz. paraiškų negali teikti tradiciniai augalininkystės ūkiai, tačiau gali pretenduoti sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektorių veiklą vykdantys ūkiai, mėsinės gyvulininkystės ir pieninės galvijininkystės ūkiai. EURI lėšomis remiamų ūkių ratas dar labiau susiaurintas. Šiuo etapu paramos negalės kreiptis ir didžioji dalis mėsinės gyvulininkystės ūkių. Paraiškų laukiama tik iš pieninės galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių veiklą vykdančių ūkių.

Ar pretenduojant į paramą, susijusią su investicijomis, reikia turėti ir savų lėšų?

Tikrai taip, nes parama skiriama investicijoms įgyvendinti nepadengia 100 proc. visų investicijų vertės, todėl finansiškai tenka prisidėti patiems pareiškėjams. Pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ daugiausiai galima kompensuotis 70 % investicijų išlaidų be PVM. Šiuo procentu gali pasinaudoti tik jaunieji ūkininkai ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Tad dažniausias atvejis – 50 % paramos intensyvumas nuo išlaidų be PVM vertės. Vadinasi, likęs 50 % + PVM suma turės būti finansuojama ūkio veiklos ir / ar skolintomis lėšomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaujant šioje priemonėje yra apribotas kreditorių ratas, t. y. galima skolintis tik iš finansų įmonių, kredito įstaigų, negalima skolintis iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie neužsiima finansavimo veikla.

Reikėtų žinoti, kad šioje priemonėje numatytas labai patogus paramos išmokėjimo būdas – sąskaitų apmokėjimo, kuris palengvina paramos gavėjams finansinę naštą. Ką tai reiškia? Leidžiama neapmokėti tiekėjui sumą, lygią už tą prekę gautinai paramos sumai. Kai NMA paramos gavėjui perveda paramos lėšas, per 5 darbo dienas privaloma jas pervesti tiekėjui ir taip galutinai su juo atsiskaityti. Vadinasi, ūkiai gali skolintis mažiau, lengviau, mažiau įsipareigoja bankams, mažiau sumoka palūkanų.

Siekiant paramos, verslo planas yra būtinas. Ar ūkininkas pats gali jį parengti?

Paramos taisyklėse nenumatyta, kas turi parengti verslo projektą. Jei ūkininkas turi reikiamų kompetencijų, gali projektą pasirengti ir pats. Kartais kai kuriems atrodo, kad parengti verslo planą, užpildyti paraišką yra lengva. Vis tik, tokių entuziastų yra nedaug, ypač priemonėje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kur reikia pateikti detalius ataskaitinių metų buhalterinės apskaitos duomenis, parengti pagrįstas, taisyklių nuostatas atitinkančias gamybos ir finansines prognozes 7–8 metų laikotarpiui. Žinoma, gali pavykti, ypač, jei turi finansų, buhalterinės apskaitos ir kt. tam būtinų žinių, tačiau dažniausiai kreipiamasi į šios srities specialistus.

Jeigu jums reikėtų rinktis įmonę ar konsultantą, kurie padės ruošti verslo planą, pagal kokius kriterijus rinktumėtės?

Rengiant verslo projektus paramai gauti, labai svarbu susirasti tinkamą partnerį – projekto rengėją. Parama į Lietuvą atėjo 2000 -aisiais su SAPARD. Per tą laiką įsisteigė daug įmonių. Vienos veikia kelis dešimtmečius, kitos – metus. Jei rinkčiausi aš, pirmiausia išskirčiau patirtį. Kitas kriterijus – geros rekomendacijos, tuomet – komanda. Turiu galvoje ne tai, jog projektą ruošia daug žmonių, o kad įmonėje dirbtų ne vienas konsultantas. Nuo projekto parengimo iki jo įvertinimo ir įgyvendinimo gali praeiti net treji metai. Tad pasitaiko visko. Labai gerai, kai įmonėje yra kitas konsultantas, kuris, esant poreikiui, darbus gali tęsti. Klientas niekada nebus paliktas vienas, juo bus pasirūpinta. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar konsultantas linkęs bendradarbiauti visu paraiškos rengimo, vertinimo, o dar geriau ir įgyvendinimo bei kontrolės laikotarpiu.

Matome, kad yra projektų rengėjų net neįregistravusių veiklos, siūlančių labai pigiai ir greitai parengti verslo planą. Tokie rengėjai dažniausiai orientuoti į labai trumpalaikį tikslą – greitai užsidirbti pinigų. Jiems nerūpi, koks to projekto likimas, su klientu jie nelinkę toliau bendradarbiauti, t. y. kad projektui būtų patvirtinta parama, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas. Tenka susidurti, kai į Konsultavimo tarnybos biurus rajonuose ateina ūkininkai ieškodami pagalbos ir sako, jog parengus projektą su jo rengėju nebegali susisiekti.

Pasitaiko atvejų, net ir viešoje spaudoje, kai ūkininkai viliojami pažadais parengti projektą už dyką. Tuomet turėtų kilti klausimas – o kokia nauda projekto rengėjui? Reikia žinoti, kad vis tiek teks susimokėti: ar per padidintą technikos, įrangos kainą, ar per įpareigojimą kažką nupirkti, ar kai bus patvirtinta parama ...

Nerekomenduoju projektus rengtis drauge su technikos pardavėjais, kadangi jie suinteresuoti „pririšti“ ūkininką prie savęs ir jis praranda laisvę rinktis, keisti nuomonę dėl investicijų, atsitikus tam tikroms aplinkybėms. Visada yra geriau, kai projektą rengia nešališki konsultantai, kurie projektą kreipia taip, kad jis atitiktų ūkininko poreikius, t. y. neproteguoja technikos, gamybos priemonių, nesusaisto papildomais įsipareigojimais su asociacijomis, kooperatyvais ir pan. Verta rinktis tokį konsultantą, kuris drauge su ūkininku tariasi, svarsto įvairias galimybes ir padeda klientui priimti jam tinkamiausią sprendimą. Atsiradus poreikiui, toks konsultantas sugebės išlaviruoti ir pasiūlyti ūkininkui geriausią išeitį.

Kiek naudinga pasirašyti bendradarbiavimo sutartį?

Žinoma, visada saugu yra pasirašyti su konsultantu sutartį, kurioje aiškiai matytųsi įsipareigojimai. Tai tarsi abiejų šalių apsauga. Ūkininkas bus garantuotas, kad ne tik bus parengtas verslo projektas, bet ir prisiimta atsakomybė už atliktą darbą. Tinkamai parengtas projektas yra toks, kuriam skirta parama (žinoma, pirmiausiai reikia įveikti konkurencijos barjerą). Tai užrunka. Vadinasi, tai turi būti numatyta sutartyje – iki kiek ir už ką atsakingas paraiškos rengėjas.

Kiek bendradarbiavimas tarp ūkininko ir verslo projekto rengėjo turėtų trukti, kad ūkininkas neliktų kaip toje patarlėje apie velnią – su tuščiu maišu: apgautas ir nusivylęs?

Save gerbiantis konsultantas jaučia atsakomybę „privesti“ projektą iki galo, mažų mažiausiai – iki sprendimo skirti paramą priėmimo. Svarbu, kad bendradarbiavimas nenutrūktų, nes sprendimu skirti paramą niekas nesibaigia. Konsultantas ir ūkininkas bendradarbiauti turėtų nuo projekto rengimo pradžios, apsvarstant ūkio galimybes vystyti tam tikros apimties verslą, suprantant pasekmes ir rizikas.

Siekiant, kad paramos nereikėtų grąžinti, projektą būtina įgyvendinti tinkamai, o čia suklysti galima bet kur, pvz. netinkamai atlikti pirkimų procedūras, ne laiku parašyti raštą, nepasiekti rodiklių, nesuderinti pakeitimų su NMA ir t. t. Už kiekvieną pažeidimą numatytos sankcijos.

Pasitaiko atvejų, kai parama skirta, tačiau joje priplanuota tokių rodiklių, kad ūkininkui yra nepakeliama našta juos įgyvendinti. Ūkininkas tampa įkaitu, nes parama skirta, todėl įsipareigojimus jis privalo vykdyti, kitaip – taikomos sankcijos ir, jei taip kasmet iki kontrolės pabaigos, kaip ir minėjau, gali būti, kad teks grąžinti visą paramą. Tuomet būna pykčių ir nesusipratimų. Tai rodo prastą bendradarbiavimą arba jo nebuvimą tarp projekto rengėjo ir ūkininko.

Konsultavimo tarnybos konsultantai siekia betarpiškai bendradarbiauti su klientais iki pat kontrolės pabaigos, o ypač intensyviai – paraiškos rengimo, vertinimo ir įgyvendinimo laikotarpiais, kur rizika suklysti yra pati didžiausia. Žinoma, yra tokių ūkininkų, kurie nenori suprasti grėsmių, todėl nepaiso mūsų konsultantų rekomendacijų arba kreipiasi per vėlai, kai jau gauna raginimą pasiaiškinti dėl neįvykdytų įsipareigojimų ir priminimą apie gresiančias sankcijas.

Kaip suprantu, pasitaiko, jog į LŽŪKT kreipiasi ūkininkai, kuriems projektą rašiusi kita įmonė ar konsultantas juos paliko nežinioje? Kiek tokiais atvejais pavyksta padėti, o kada jau neįmanoma?

Tikrai taip. Deja, kasmet su tuo susiduriame. Situacijos sudėtingos, nes norėdami „išgelbėti“ projektą turime per trumpą laiką įsigilinti į kažkieno parengtas prognozes, verslo plėtros idėją, dažniausiai iš pagrindų tenka perskaičiuoti projekto rodiklius, perprognozuoti veiklą, pateikti paaiškinimus dėl buvusių klaidų, neatitikimų.

Tenka susidurti ir su pradėtu, bet nebaigtu vykdyti arba netinkamai įvykdytu pirkimo konkursu, su NMA nesuderintais projekto keitimais. Čia nemenkai prisideda patys tiekėjai, kurie, žinoma, yra suinteresuoti įsiūlyti savo prekes. Kai kurie jų prižada ūkininkui sutvarkyti visus konkurso dokumentus „nemokamai“. Vėliau paaiškėja, kad jie parengia ir sistemoje paskelbia tik kvietimą, kad pagal jį galėtų pateikti pasiūlymą ir su ūkininku pasirašyti pirkimo sutartį. Toliau palieka viską tvarkytis ūkininkui, nes patys pasiekė savo tikslą – pasirašė pirkimo sutartį.

Dar kartą raginame labai atsakingai rinktis konsultantus projektams rengti, nes pigiau, dažniausiai, nėra geriau, o vėliau ūkininkai susimoka dvigubai. Gerai, kai galima dar ką pakeisti, pakoreguoti, bet tam yra ribos. Viena, kai ūkininkai kreipiasi pagalbos paraiškos vertinimo etape, kita – kai reikia įgyvendinti projektą su „išpūstais“ rezultatais, užaukštintais rodikliais, kurių jau nebepakoreguosi. Jų neįgyvendinus, ūkininkui gresia sankcijos. Tada jie labai pyksta ant projektą rengusių konsultantų, kaltina, kad priprognozavo „nesąmonių“, bet čia jau padaryti nieko nebeįmanoma.

Ūkininkas turi jausti atsakomybę ir pats: reikia domėtis rengiamu projektu dar iki jo pateikimo, būtinai prieš pateikiant perskaityti verslo planą, paraišką, paklausti tai, kas neaišku, esant poreikiui, koreguoti. Tai ūkininko ir konsultanto komandinis darbas.

Konsultavimo tarnyboje dirbantys verslo ekonomikos konsultantai yra nešališki. Tarpininkaujame ūkininkui, įspėjame jį nepasirašinėti sandorių iš anksto, kad po to nenukentėtų, primename apie įsipareigojimus. Patirties turime daug – projektus rengiame daugiau nei du dešimtmečius. O mūsų tikslas stabilus – sėkmingai įgyvendintas ūkininko projektas.

Ačiū už pokalbį.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.