NMA: tikrinama, kaip ūkininkai laikosi tręšimo reikalavimų

Nacionalinė mokėjimo agentūra

2022-03-03

© LŽŪKT nuotr.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo šios savaitės vyksta į ūkius patikrinti, ar ūkininkai laikosi vieno iš kompleksinės paramos reikalavimų – draudimo šaltuoju laikotarpiu skleisti mėšlą ir (ar) srutas.

Primename, jog draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai atskiru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta kitaip.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, savo interneto svetainėje gali paskelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos teritorijoje arba atskiruose regionuose pagal gautą informaciją apie faktinę oro temperatūrą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimą, sankcijos yra taikomos pagal visą paraišką, tad galima prarasti nemažą išmokų sumą.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Primename, jog laikant tirštąjį mėšlą laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;
vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

Taigi NMA Kontrolės departamento specialistai turės patikrinti visus atrinktus ūkius dėl šio kompleksinės paramos reikalavimo laikymosi. NMA prašo ūkininkų laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir neskleisti mėšlo ir srutų iki kovo 20 d. arba ŽŪM paskelbtos ankstesnės tręšimo dienos, kad nereikėtų taikyti sankcijų.