Birželio 25 d., šeštadienis | 22

Pieno ūkio savininkams didžiausias turtas – laikas

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-03-02

Alvydas ir Jūratė Blažinauskiai pieno ūkį Upynos sen., Telšių r., puoselėja daugiau nei tris dešimtmečius. Bene tiek pat laiko bendradarbiauja ir su Konsultavimo tarnybos biuru rajone. Dažnas pagalbininkas ūkyje ir gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, kuris tąkart buvo ūkininkų skubiai iškviestas.

Išsikvietėme Vytą, nes šiąnakt apsirgo 11 gyvulių. Nesupratome, kodėl dalis bandos neėdė pašaro. Taip greitai problemos patys neradome. O štai Vytas atvažiavo, mobilioje laboratorijoje ištyrė pašarus, paėmė gyvulių kraujo tyrimus ir padėjo rasti bėdą,“ – naudinga konsultacija džiaugėsi žemaičiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Alvydas ir Jūratė Blažinauskiai jau antrą kartą dalyvauja valstybės finansuojamame Žemdirbių konsultavimo projekte, tad reikiamos konsultacijos jiems suteikiamos nemokamai. Pasak Alvydo, specifinės ir patikimos informacijos vis dar trūksta. Ir nepaisant to, kad yra kelių dešimtmečių patirtis, kaskart ūkyje atsirandančius klausimus lengviau išspręsti pasikonsultavus su specialistu. Pirmą kartą ūkininkai rinkosi dalyvauti diskusijų grupės veikloje. Tokia mokymosi forma žemaičiams tiko ir patiko.

„Kiekvienas ūkininkas kažką naujo pabando, nusiperka, sužino. Tai kas tris mėnesius susieidavome į grupę – oho kiek patirčių! Sutaupome nemažai laiko, o kartais ir lėšų. Laikas ūkininkui yra didžiausias turtas. Visiems ūkiuose yra problemų, tad kai kurias galima bendrai išspręsti. Stengiamės mokytis ir iš kitų patirties“, – sako Alvydas ir priduria, kad dalyvavimas projekte lūkesčius pateisinto šimtu procentu. Tad nieko keisto, jog atsiradus progai, ūkininkai vėl nutarė dalyvauti projekte, tik šįkart nusprendė išbandyti kitą siūlomą galimybę – pasirinkti individualias konsultacijas ūkyje.

„Yra ūkyje problemų, kurias paprasčiau ir greičiau išspręsti konsultuojantis individualiai, nes specifinėms, pvz., gyvulių sveikatingumo, problemoms spręsti patiems ne visada užtenka kompetencijos. O kai į ūkį atvyksta konsultantas, problemos tikrai lengviau ir greičiau išsprendžiamos“, – apsisprendimą argumentuoja Alvydas.

LŽŪKT gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio teigimu, įgyvendinant „Žemdirbių konsultavimo projektąvisuose aukšto produktyvumo gyvulininkystės ūkiuose dažniausiai konsultuojamasi dėl pašarų, jų kokybės, racionų subalansavimo ir tinkamo gyvulių šėrimo, bandos sveikatingumo ir reprodukcijos.

„Yra klausimų ir problemų ūkiuose, norint kurias išspręsti trijų valandų, numatytų vienam projekto dalyviui, neužtenka. Dažnai konsultacijas pratęsiame. Juk įdomu, kaip pasikeitė tam tikri rodikliai, ar pasiteisino suteiktas patarimas, kaip reaguoja gyvuliai, kiek pašaro suėda, kaip produktyvumas, kinta ar nekinta pieno rodikliai. Atlieki tyrimus, išanalizuoji, padiskutuoji su ūkininku. Tai nuolatinis darbas“, – įsitikinęs LŽŪKT specialistas.

Gyvulių sveikatingumo klausimais jau daug metų Alvydas ir Jūratė Blažinskiai konsultuojasi su LŽŪKT gyvulininkystės ekspertu Vytu Gudaičiu.

Alvydo teigimu, į LŽŪKT Telšių r. biurą visuomet kreipiasi, kai reikia patarimo ar išspręsti tam tikras problemas, biure tvarkoma ir ūkio apskaita, rengiami projektai ES paramai gauti.

Nuo augalininkystės – į gyvulininkystę

Žemaitijoje Jūratė ir Alvydas ūkininkauja daugiau nei trisdešimt metų. Dirba apie 300 ha žemės, 180 ha – nuosavos. Iš pradžių buvo pasirinkę augalininkystės kryptį. Tačiau nenašiose žemėse užauginti gerą ir kokybišką derlių sunkiai įmanoma, todėl apsispręsta plėtoti gyvulininkystę.

Pradėta nuo dešimt karvių. Šiandien keliuose tvartuose mūkia per 240 galvijų, iš jų apie 90 melžiamų karvių. Per kontrolės metus apytikriai iš karvės primelžiama daugiau kaip 11 t, vidutiniškai 33–35 l per parą.Pienas priduodamas į AB „Žemaitijos pienas“.

„Melžiamas karves tvarte laikome palaidai. Gyvuliai išskirstyti grupėmis pagal amžių. Atskirai buliai, telyčios. Jeigu kas negerai, iš karto brokuoji. Svarbus ne gyvulių skaičius, o produkcija“, – sako Alvydas.

Pašarams reikalingas grūdines kultūras ūkininkai užsiaugina patys. Perka tik mineralus, soją, rapsus ir kukurūzus. Pastaruosius ūkininkas planuoja ir pats pradėti auginti, nors žemės plėstis nelabai kur yra ir ta prastos kokybės. Alvydas su nerimu kalba, kad ir žemės nuomotojai kelia kainas. „Kainos keliamos kartais neadekvačiai, ne pagal Žemaitijos krašte dominuojantį žemės našumo balą, bet dairomasi į Joniškio, Panevėžio krašto žemės kainą. Ten žemės našumo balas apie 50. Kad gautume savo žemėse 5–6 t/ha grūdų, reikia labai pasistengti. Pablūdo tie žmonės. Tuomet pasiskaičiuoji, kad geriau grūdus pirkti. Mažesnė rizika: nei lietus lyja, nei žmonių reikia“, – mintimis dalijasi žemaitis.

Ūkyje darbuojasi visa šeimyna. „Žmona programa stebi bandos sveikatingumą, rujų nustatymą, sėklinimą, pašarų virškinamumą. Dukra prisideda. Aš ūkyje dirbu labiau agronomu, o sūnus – brigadininkas“, – šeimynykščių pareigas juokdamasis vardija Alvydas. Be saviškių ūkyje dirba ir trys melžėjos.

Investicijos palauks

Ūkininkai pasakoja, kad buvo planuota plėstis, statyti fermą. Dabar plėtra šiek tiek pristabdyta. „Technologijos brangios, be to, reikia ir žmogaus jas prižiūrėti. Norėjome statytis robotus, bet su jais dirbti neturime žmogaus. Jei jie bus, reikia ir naujos fermos, o tai jau didelės investicijos. Gruodžio pradžioje skaičiavome, kad su mūsų ūkio pajamomis pasiėmus paskolą, tektų ją mokėti 15–20 metų. O dabar dar labiau pabrango tiek pašarai, tiek mineralai. Pasistatėme tik du angarus veršeliams laikyti, planuose – dar vienas“, – artimiausius planus dėsto ūkininkas.

Pasak ūkininko, trūko patalpų, nebuvo kur laisvai laikyti veršelių nuo atjunkymo iki 7 mėn. Paprastas ir greitas sprendimas – surenkamas angaras. Šis, antrasis angaras, veršeliams laikyti pasistatytas 2021 m. rudenį.

Angaruose veršeliai laikomi ant gilaus kraiko, kuris išvežamas kas mėnesį ir vėl pakreikiama šiaudais. Pasak ūkininko, tai vienas pigiausių variantų.

„Angarai surenkami labai greitai. Padarėme tik padą, o angarą atvažiavo ir sumontavo įmonė, rengusi projektą. Jei situacija pasikeistų ir angaro nebereikėtų, labai greitai išmontuotume ir parduotume“, – sprendimą pagrindžia Alvydas.

Viename angare individualiai laikomi ką tik atvesti veršiukai, vėliau suleidžiami po tris. Taip veršeliai laikomi iki tol, kol girdomi pienu. Kai girdymas nutraukiamas, 7–8 mėn. veršeliai perkeliami į kitą angarą, skirtą vyresniems. O ten taip pat išskirstyti: auginami mėsai, bandai pratęsti, o kai kurie – skerdimui.

Pagal grupes taikomas ir šėrimas. Perkelti vyresni veršeliai kelias savaites dar gauna ankstesnį pašarą, o po to palaipsniui pratinami prie pašaro, kuriuo bus šeriami fermoje. Toks šėrimas labai pasiteisino. Kai racionas pasikeisdavo greitai, tuomet atsirasdavo tam tikrų problemų su virškinimu, augimo sparta.

„Mums dar mokytis ir mokytis. Kur tik kokie seminarai ar projektai, stengiamės dalyvauti. Kažką naujo sužinai. Jei nors vieną mintį parsivežei, ir tai gerai. Juk ūkininkas turi gebėti daug ką: ir būti buhalteriu, ekonomistu, raciono sudarytoju, veterinaru ir kt. Turi būti dideliu vaikščiojančiu kompiuteriu, todėl profesionali pagalba visuomet praverčia“, – paantrina vienas kitam Jūratė ir Alvydas Blažinauskiai.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.