Gegužės 02 d., ketvirtadienis | 24
Šaltalankių augintojas: „Laiku atsidūriau tinkamoje vietoje“
„Ūkininko patarėjo“ informacija
2020-10-15
Ūkininkas L. Šliauteris sakė, kad vertingos ne tik šaltalankių uogos, bet ir lapai. Aldonos Sireikienės nuotrauka
Akmenės rajono Menčių kaime ūkininkaujantis Linas Šliauteris (nuotr.) vienas pirmųjų Lietuvoje įkūrė ekologinį šaltalankių ūkį. Beveik po dvidešimties metų Linas vėl yra lyderis – pradėjo gaminti funkcionalių produktų liniją – natūralios fermentacijos produktus sveikatai gerinti, imunitetui stiprinti. Šie produktai yra naujiena ne tik Lietuvoje.
Pasinėrė į šaltalankių verslą
Prekinio šaltalankių ūkio pradininkas Lietuvoje yra L. Šliauteris, į darbus kibęs 1999 metais specializuotame mamos Eugenijos Šliauterienės šaltalankių ūkyje. Ji vietoj Žemaitijoje turėtos žemės Menčių kaime įsigijo rekultivuotuose karjeruose augančių šaltalankių plantaciją. Po penkerių metų Linas įkūrė savo ekologinį šaltalankių uogų auginimo ūkį. Jo tikslas buvo konkretus ir ryžtingas – pačiam perdirbti užaugintas uogas ir be tarpininkų realizuoti pagamintą produkciją. Idėjos buvo Lino, o praktiniai patarimai tėvo – Alfonso Šliauterio. Jis sūnų paskatino įkurti šaltalankių perdirbimo cechą, sukonstravo kelis įrenginius, o kitus pirko.
Į šaltalankių pasaulį pasinėręs L. Šliauteris skaitė daug literatūros, bendravo su mokslininkais, visą laiką atkakliai ieškojo naujovių. Pirmaisiais ūkininkavimo metais pardavė nemažai šaldytų uogų į Kiniją, Japoniją, Korėją, į užsienį išvežė parduoti šaltalankių sulčių, kurias spausti veždavo kitur.
Įkūrė savo cechą
Ūkininkas L. Šliauteris 2005 metais pirmasis Lietuvoje iš ekologiniame ūkyje užaugintų šaltalankių uogų ir lapų perdirbimo ceche pradėjo gaminti produkciją – spaudė sultis, virė džemus, uogienes, tyres, spaudė keleto rūšių aliejų, gamino arbatą, džiovintų šaltalankio uogų ir medaus mišinį.
Šaltalankių lapų granuliuota arbata su probiotikais. Aldonos Sireikienėsnuotrauka
Kokybiška produkcija itin paklausi buvo užsienyje. Linas sakė, kad Europoje šaltalankių uogų neperdirba, todėl natūralūs produktai buvo vertinami. Kanadoje šaltalankiai auginami lapams. Tai esą labai vertinga žaliava, turi daug vitaminų, antioksidantų ir daugybę kitų vertingų medžiagų. Lietuviai šaltalankių lapų nevertina.
Dabar šaltalankių uogų ir lapų perdirbimo ceche itin daug veiklos.
Prieš pusmetį ūkininkas pradėjo gaminti natūralios fermentacijos produktus, kurie esą stiprina žmogaus organizmą, padeda užkirsti kelią pavojingoms ligoms. Ypač vertingas gali būti žolelių, augalų ir daržovių natūraliai fermentuotas gėrimas. L. Šliauteris teigė, jog korėjiečių mokslininkai neseniai atliko tyrimą. Jų išvados sudomino medicinos bendruomenę – probiotinės bakterijos, išgautos iš raugintų šaltalankių uogų, gali stabdyti naujojo koronaviruso plitimą, nes, esą, slopina jo energijos šaltinio – purino – aktyvaciją.
Gamtos lobis
Užsukome į šaltalankių uogų ir lapų perdirbimo cechą, kuriame plušėjo meistras Gintaras Beniušis. Jokių kalbų, stabtelėjo, pasisveikino ir vėl – prie darbo.
Ūkininkas parodė prekybai paruoštą produkciją. Jis pirmiausia kalbėjo apie išskirtinį natūralios fermentacijos gėrimą. Prieš pradėdamas gaminti jį, Linas konsultavosi su profesoriumi Rimantu Budriu. Mokslininkas laboratorijoje atliko tyrimus, apibendrino duomenis, ūkininkui parodė tolimesnės veiklos kryptį.
Natūralios fermentacijos gėrimas gaminamas iš šaltalankių uogų ir lapų, pridedant ciberžolės, cinamono, imbiero, jonažolės, gudobelės uogų, kopūstų. Fermentacijos procesas tęsiasi du mėnesius. Ištirta, kad probiotinės bakterijos, išgautos iš raugintų šaltalankių uogų, yra atsparios karščiui, todėl jas galima kaitinti. Prieš pusmetį L. Šliauteris pradėjo gaminti naują funkcionalių produktų liniją su probiotikais.
Šaltalankių plantacijos
Važiuojame apžiūrėti didžiulių šaltalankių laukų. L. Šliauteris turi pasodinęs 116 ha šaltalankių, dar 200 ha šaltalankių auga rekultivuotuose karjeruose. Šiemet uogų derlius daug mažesnis, nes plantacijas užpuolė šaltalankinės muselės. Linas sakė, kad jo ūkis ekologinis, todėl chemijos naudoti negalima, dėl to dalį derliaus teko „atiduoti“ juodoms mažoms muselėms. Gamybai gali pritrūkti uogų, todėl teks papildomai pirkti.
Šaltalankių uogoms skinti ūkininkas samdo talkininkų. Uogos skinamos nuo rugsėjo pradžios iki pat gruodžio. Specifinis ir pats šaltalankių uogų skynimas – sekatoriumi nupjaunamos šakelės, kurios laikomos dideliame šaldytuve. Paskui specialia mašina uogos yra nupurtomos.
Kokybišką natūralią produkciją vertina pirkėjai. Aldonos Sireikienėsnuotrauka
„Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ
