Rugpjūčio 17 d., sekmadienis | 25
Šeimos ūkis tarp Kaišiadorių ir Ukmergės: nuo grumsto auginta šarminga sėkmė
2025-07-22
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Tomas ir Rūta Šarmavičiai – ambicingi jaunieji ūkininkai, turintys daug idėjų. Prieš septynerius metus Kaišiadorių ir Ukmergės rajonuose įkūrę ūkį „Šarmingas sodas“ sustoti neplanuoja. Augina riešutmedžius, braškes, gervuoges, šilauoges, smidrus, šitakius, puoselėja trešnių, obelų ir kriaušių sodą. Dalyvaudami įvairiose Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse augina šarmingąjį ūkį ir sako, kad sėkmė ateina, kai tiki savo darbu.
Kai Šarmavičiai 2018 m. pradėjo kurti šeimos ūkį, jie žinojo viena – nori dirbti žemę, auginti tai, kas tikra, sveika ir artima gamtai. O svarbiausia – viską daryti atsakingai, nuosekliai ir su aiškia vizija. Šiandien jų ūkis užima 11 ha ir siūlo labai įvairią produkciją. „Ūkininkavimas mums – gyvenimo būdas. O sėkmė ateina tada, kai tiki tuo, ką darai, ir nesi atsitiktinis svečias savo ūkyje“, – sako Rūta.
Pradžia – nuo idėjos, paramos ir tvoros
Pirmas žingsnis žengtas pasinaudojus parama jauniesiems ūkininkams. Rūta gavo finansavimą ūkio įsikūrimui, o Tomas, kaip sako pats, „prisijungė prie žmonos projekto širdimi ir rankomis“. Pirmosios investicijos panaudotos labai praktiškai – tvoros įrengimas, braškyno paruošimas, trešnių sodinimas, tvenkinio kasimas (vėliau jis tapo ne tik laistymo šaltiniu, bet ir svarbiu infrastruktūros elementu).
„Žemė – senelių. Tad natūralu, kad tęsti ūkio veiklą atrodė prasminga. Bet tik pasinaudoję parama galėjome realiai pradėti. Jaunųjų ūkininkė paramos priemonės intensyvumas siekė 100 proc. – visos investicijos buvo padengtos. Tai labai palengvino startą“, – dalijasi Rūta.
Strategija – diversifikuotas ūkis ir ilgas derliaus sezonas
Nuo pat pradžių Šarmavičių ūkio vizija buvo aiški – platus kultūrų spektras, kad derliaus laikotarpis tęstųsi kuo ilgiau. „Pradedam nuo smidrų balandį, tada ateina braškės, sausmedžiai, trešnės, šilauogės, o paskui – obelys, kriaušės, slyvos. Viena kultūra keičia kitą – taip išvengiame sezoniškumo spragų“, – pasakoja Tomas.
Dabar ūkyje auga: lazdynai – pirmoji sodinta kultūra; šilauogės – įsigytos pasinaudojus parama smulkiems ūkiams; braškės, trešnės, smidrai, gervuogės, sausmedžiai; obelys, kriaušės, slyvos – sodas, kuris dar tik įsibėgėja; grybai šitakiai – nišinė kultūra, planuojama plėsti.
Visa ši įvairovė atsirado neatsitiktinai – žemės tyrimai, klimato sąlygos, laistymo galimybės buvo kruopščiai išanalizuotos prieš renkantis kiekvieną augalą. „Kartais nori auginti avietes, bet jei žemė netinka – geriau keisti planus. Tikslumas čia labai svarbu“, – pabrėžia Rūta.
Parama – ne dovana, o augimo katalizatorius
Be jaunųjų ūkininkų programos Šarmavičiai pasinaudojo ir smulkaus ūkio rėmimo priemone – 15 tūkst. eurų buvo investuota į šilauogių sodinukus, laistymo sistemą ir mulčiavimo įrangą. Ir čia, kaip ir anksčiau, viskas buvo atlikta apgalvotai, skaičiuojant. „Svarbiausia – konsultuotis. Su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bendravome nuo pirmų žingsnių. Jie padeda ne tik paraiškas užpildyti, bet ir sekti visus įsipareigojimus, primena, kur ir ką atlikti.“
Nors daugelį jaunų ūkininkų gąsdina penkerių metų įsipareigojimai, Tomas ir Rūta tvirtina: jei planuoji atsakingai – nėra ko bijoti. „Žinoma, tenka mokytis, laikytis grafikų, kelti kompetencijas, deklaruoti laiku, bet viskas įmanoma, kai dirbi savo ūkyje ne iš reikalo, o iš noro.“
Vizija – kokybė, perdirbimas ir tiesioginis ryšys su pirkėju Dabar ūkis jau turi kioską Kaišiadorių rajone, kuriame prekiauja savo ir kitų ūkininkų produkcija. Tačiau planai neapsiriboja vietos rinka. Šarmavičiai siekia įsigyti mobilų kioską, kad galėtų važiuoti į didesnius miestus, priartėtų prie vartotojų, sutrumpintų tiekimo grandinę. Todėl šeima ketina pretenduoti į trumpųjų tiekimo grandinių priemonės paramą. Taip pat numatytos ir investicijos į perdirbimą: džiovinimą, šaldymą, liofilizaciją, uogienių, sulčių ir net marinuotų smidrų gamybą. „Mūsų vizija – ne tik užauginti, bet ir apdoroti produkciją kokybiškai, ženklinti ją Nacionalinės kokybės ženklu, o vėliau – galbūt ir gauti sveikos produkcijos sertifikatą“, – kalba Tomas.
Ūkis kaip gyvenimo būdas
Paklausti, kas jiems yra ūkininkavimas, Tomas ir Rūta atsako nedvejodami: „Tai mūsų gyvenimas. Nėra poilsio dienų, nėra atostogų – viskas apie ūkį ir ūkyje. Bet kai darai tai, ką myli, – sunkumai neišgąsdina.“ Nors pradžia buvo sunki, ypač Rūtai, kuri iki tol su žemės ūkiu neturėjo tiesioginio ryšio, šiandien ji tikra ūkio šeimininkė. „Pasitaiko visko – ir ašarų, ir klausimų, ką čia veikiu. Bet kiekvienais metais jaučiamės tvirčiau.“
Ateitis – augti toliau
Šarmavičiai tikisi, kad naujuoju paramos laikotarpiu pavyks įgyvendinti dar daugiau – įsigyti traktorių, lazdynų laistymo sistemą, mobilųjį kioską, o svarbiausia – plėsti sveikos ir perdirbtos produkcijos pasiūlą. „Parama – labai svarbu. Tai, ką savo ištekliais būtume pasiekę per dešimt metų, su parama pasiekėme per 3–4 metus. Tai didžiulis šuolis“, – teigia Rūta.
Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
