Socialinis sąlygiškumas BŽŪP paramai gauti: iššūkis ar įprasta kasdienybė?

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-09-23

© LŽŪKT nuotr.

Nors pirminiame Europos Komisijos (EK) pasiūlyto reglamento projekte to nebuvo, apie galimą socialinio sąlygiškumo reikalavimų įtraukimą į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) „Ūkininko patarėjuje“ buvo rašyta vasario mėnesį. Tuometės prognozės pasitvirtino – birželio pabaigoje sėkmingai pasibaigus Trialogo deryboms tarp Europos Parlamento (EP), Europos Tarybos (ET) ir EK, naujoji socialinė dimensija tapo dar vienu BŽŪP elementu. Tačiau šių reikalavimų turinys pradeda aiškėti tik dabar.
„Ūkininko patarėjo“ apžvalgininkas Eimantas Pranauskas

Bręsta BŽŪP reforma

Iki šiol galimybė gauti BŽŪP išmokas buvo siejama su kompleksinės paramos reikalavimais. Būsimu laikotarpiu tiesioginių išmokų, kaip ir II ramsčio išmokų už vietoves, kuriose yra gamtinių ir specifinių kliūčių, bei paramos už agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą gavėjai privalės laikytis pagrindinių standartų, susijusių su ūkio darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygomis bei darbuotojų sauga bei sveikata.

Panašu, kad tai tik ilgo proceso pradžia. Kaip žinoma, šiuo metu BŽŪP sudaro du ramsčiai - Tiesioginių išmokų ir Kaimo plėtros. Tačiau įtakingi politikai viešojoje erdvėje užsimena apie padėtą istorinį pagrindą BŽŪP trečiajam ramsčiui sukurti. Reikia manyti, kad po 2027 metų laukia nauja BŽŪP reforma. Tiesa, apie papildomą BŽŪP finansavimą kol kas kalbų negirdėti...

Valstybių narių atsakomybėje

Formuojant socialinį ramstį didelę reikšmę turės analizuojantis šioje srityje padarytą pažangą EK tyrimas, kurį ji turėtų atlikti EP ir ET prašymu. Būsimuoju 2023–2027 metų laikotarpiu konkrečius socialinio sąlygiškumo įgyvendinimo principus, įvertindamos savo nacionalines sistemas, turėtų nustatyti valstybės narės. Atsižvelgiant į sudėtingumą kuriant nacionaliniu lygmeniu tokias sistemas ir jų ypatumus, valstybėms narėms leidžiama atidėti socialinio sąlygiškumo reikalavimų įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip iki 2025 metų.

Socialinio sąlygiškumo taisyklės išdėstytos BŽŪP Strateginio plano reglamento priede.
lentele

Kontroliuoti, kaip laikomasi socialinio sąlygiškumo, turėtų kompetentingos įstaigos, kurios apie rezultatus kartu su reitinguotu teisės aktų pažeidimo sunkumo įvertinimu vieną kartą per metus teiks informaciją mokėjimo agentūroms.

Už pažeidimus bus taikomos sankcijos, sumažinant arba iš viso neskiriant išmokų, išvardytų finansavimo, valdymo ir stebėsenos Reglamento 84 straipsnio 1 dalyje, sumos.

Laiko nedaug

Vis dėlto Strateginio plano reglamento 11a straipsnyje (2) nurodoma, kad, įtraukdama į BŽŪP Strateginį planą administracinių nuobaudų sistemą, valstybė narė turi konsultuotis su suinteresuotais nacionaliniais socialiniais partneriais. Tad socialinio sąlygiškumo reikalavimų turinys priklausys nuo šių konsultacijų.

Deja, konsultacijos socialinio sąlygiškumo, kaip ir kitomis Strateginio plano temomis Lietuvoje praktiškai nevyksta, nors laiko iki jo pateikimo EK telieka trejetas mėnesių, atsižvelgiant į šventinį Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpį.

Iš tiesų daugeliui atsakingų darbdavių – žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų, dauguma reglamentu nustatytų reikalavimų yra įprasta kasdienybė. Tinkamas darbo santykių apiforminimas ir mokesčių apskaita, darbo saugos užtikrinimas, darbo sąlygų gerinimas, darbuotojų mokymai yra nuolatinis tokių ūkių vadovų ir specialistų rūpestis. Svarbiausia, kad sąlygiškumo reikalavimai nevirstų nauja biurokratine našta ir papildomu popierizmu.

Būtina pastebėti, kad daliai tokių atsakingų darbdavių virš galvos pakibs išmokų mažinimo kardas. Tačiau paklausti apie tai EK atstovai BŽŪP nenuoseklumo tame nemato – pabrėždami galimybę iš mažinti skirtos sumos atimti išlaidas, skirtas darbuotojų atlyginimams. Lietuvoje, atrodo, manoma kitaip...

ukininko patarejas