Birželio 21 d., penktadienis | 24

Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

2017-12-10

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT ) – vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Rietavo sav. biure užpildytos 9 respondentinių ūkių anketos. Ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginami su šalies respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais. Rietavo sav. žemės yra priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Kadangi žemės nėra labai derlingos, vyrauja gyvulininkystės ūkiai. Tarp savivaldybės respondentinių ūkių buvo 1 augalininkystės ir 8 gyvulininkystės ūkiai.

Vidutinis bendras Rietavo sav. respondentinių ūkių valdomos žemės plotas buvo 31,01 ha, didžiausias – 44,92 ha, mažiausias – 10,45 hektaro. Dažniausiai ūkiai vertėsi gyvulininkyste, todėl didžiausi žemės plotai skirti pievoms ir ganykloms. Tarp tinkamiausių gyvuliams šerti žemės ūkio augalų 2016 m. dominavo vasariniai miežiai – augino 7 ūkininkai, avižos – 5, bulvės – 4 ūkininkai.

Rietavo sav. žemės mažiau palankios ūkininkauti, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos vidurkio. Auginamų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (žieminių kviečių, vasarinių miežių, žieminių kvietrugių, bulvių).

1 lentelė Augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Web-lentele1-Riet

Vidutinis karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4,1 vnt., o Rietavo sav. analizuojamuose ūkiuose – 7 vnt. Per metus primelžta 29 t pieno, vidutiniškai iš karvės – 6 t pieno, t. y. 0,96 t daugiau negu vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 metais. Tai sąlygojo gyvulio genetika, subalansuoti pašarai ir kitos tinkamos sąlygos.

Savivaldybės bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2016 m. sudarė 15195 Eur. Iš 2 lentelės matome, kad gyvulininkystės bendroji produkcija sudarė 54,49 proc., augalininkystės – 45,51 proc., o 2015 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose augalininkystė sudarė vidutiniškai net 71,27 proc. visos bendrosios produkcijos. Kitų pajamų (už nuomą, paslaugas, agroturizmo, perdirbimo ir miškininkystės) savivaldybės respondentiniai ūkiai negavo.

2 lentelė. Vidutinė bendrosios produkcijos struktūra Rietavo sav. 2016 m. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m., proc.

Web-lentele2-Riet

Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, apskaičiuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, bendrasis mokumas, grynasis pelningumas, turto apyvartumas ir subsidijų dalis pajamose, pateikti 1 lentelėje.

3 lentelė. Vidutiniai respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Web-lentele3-Riet

Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2016 m. buvo 77,01 procento. Tai reiškia, kad ūkiai stabilūs ir 77,01 proc. viso kapitalo sudarė nuosavas ūkininkų turtas.

Bendrasis įsiskolinimas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra 0,4 – 0,6. Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių rodiklis 2016 m. buvo 0,23, t. y labai geras.

Bendrasis mokumas rodo gebėjimą grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir yra likvidesnis. Šis rodiklis 2016 m. buvo net 154,08 ir ženkliai skyrėsi nuo vidutinio Lietuvos 2015 metais. Tai reiškia, kad rajono ūkiai gebėjo grąžinti skolas laiku, neturėjo paskolų.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rietavo sav. rodiklis buvo -0,24. Žemesnė nei 0,5 rodiklio reikšmė laikoma bloga. Lyginant su šalies 2015 m. rodikliu, kuris yra teigiamas ir parodo, kad didžiosios dalies ūkių veikla buvo pelninga, matome, kad Rietavo sav. ūkiuose 2016 m. padėtis prasta, ūkiai dirbo nuostolingai.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek kiekvienam turto eurui tenka parduotos produkcijos pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Darome išvadą, kad uždirbant pajamas turtas naudojamas nepakankamai efektyviai.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Rietavo sav. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 52,08 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, o vidutiniškai Lietuvoje per pus mažiau – 26,26 procento. Matome, kad didžiausios įtakos ūkininkų ūkių pajamų dydžiui turi ES teikiama finansinė parama. Vertinant šį rodiklį, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai neveiktų pelningai.

ŪADT duomenimis paremtos analizės naudingos suinteresuotosioms šalims (juridiniams asmenims ar individualiems ūkininkams), norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį. Pavyzdžiui, ūkininkai gali palyginti savo ir kitų sektoriaus arba regiono ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus arba sužinoti, ar jų sąnaudos konkurencingos. Pagal šią informaciją galima nustatyti, kuriose srityse reikia patobulinimų. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir, žinoma, prie Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Parengta pagal Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi