Gegužės 21 d., antradienis | 24

Iš naujo bus svarstomos Ūkininko ūkio įstatymo pataisos

2023-03-13

Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuotus Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimus.

Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai vystyti, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Pasak šalies vadovo dekretą pristačiusio Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, šalies vadovas pritaria siekiui spręsti asmenų, kurie pasinaudoja galimybe tapti ūkininkais tik siekdami statyti pastatus ten, kur šios teisės neturėtų, problemą, tačiau pažymi, kad Seimo pasirinkti konkretūs reikalavimai neatitinka proporcingumo principo.

„Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 87 tūkst. ūkių, o jų skaičius svyruoja priklausomai nuo savivaldybės iki kelių šimtų per metus kiekvienoje savivaldybėje. Suprantama, kad šis įstatymas yra svarbus ne tik jau veikiantiems ūkininkams, bet ir tiems, kurie pradeda naują veiklą žemės ūkio sektoriuje, jauniesiems ūkininkams, tiems, kuriuos valstybė bando pritraukti į šią veiklą, o žemės ūkio veiklos skatinimas, savo ruožtu, svarbus regionų stiprinimui bei įsikūrimo regionuose skatinimui“, − sakė J. Neverovičius.

Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo nuostatos, ribojančios ne tik galimybę žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamosios paskirties, bet ir ūkinius pastatus, gali esmingai apsunkinti galimybę ūkininkauti ir vystyti žemės ūkio veiklą. Prezidentas pasiūlė mažiau ribojančiomis priemonėmis siekti tų pačių tikslų.

„Pagal šiuo metu galiojantį Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininku tapti gali bet kuris fizinis asmuo, turintis žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti. Ūkininko ūkiui registruoti sąlygose nėra nustatytas reikalavimas įrodyti, kad asmuo, norintis registruoti ūkį, iš tikrųjų siekia užsiimti šia ūkine veikla. Būtent tokios ūkio registravimo taisyklės egzistavimas galimai sukūrė sąlygas, leidžiančias žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose nei pusę hektaro, statyti gyvenamosios paskirties pastatus, praktikai nesiverčiant žemės ūkio veikla“, − aiškino prezidento patarėjas.

Prezidentas savo dekretu pasiūlė Seimui atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad asmuo bent 3 metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.). Pasak patarėjo, šalies vadovas siūlo įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, patikslinant, kad toks reikalavimas nebūtų taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Įstatymu nustatytas ribojimas statyti bet kokius, net ūkinius, pastatus mažesniuose nei 2 ha sklypuose esmingai apriboja galimybes vykdyti žemės ūkio veiklą tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Prezidento veto siūloma patikslinti įstatymo nuostatą, numatant, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais būtų statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, o kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galėtų būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Siekiant suteikti asmenims galimybę užbaigti jau pradėtus procesus, siūloma įstatymo įsigaliojimo datą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.

BNS informacija