© LŽŪKT nuotr.
ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinis tikslas – pagal pateiktus ūkių statistinius duomenis įvertinti ekonominę ir finansinę situaciją. Lietuva Europos Komisijai yra įsipareigojusi pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis už 2017 m.
Šilutės r. buvo atrinkta 30 respondentų, kurie sutiko pateikti savo ūkių apskaitos duomenis. Daugiausia atrinktų respondentų buvo gyvulininkystės ūkiai (90 proc.), o kiti – augalininkystės (10 proc.). Toks ūkių pasiskirstymas rodo, kad Šilutės r. vyrauja smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai.
Lyginta ūkių pajamų struktūra
Visi Šilutės r. respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes pagal vykdomą veiklą: augalininkystė, pieninė gyvulininkystės ir mėsinė gyvulininkystė.
1 pav. Pajamų struktūra 2017 m.
Kaip matome iš pateikto grafiko, didžiausias pajamas gauna pieninės gyvulininkystės ūkiai, vidutiniškai apie 80000 eurų, iš jų apie 27 proc. pajamų sudaro tiesioginės išmokos.
Augalininkystės ūkiai uždirba dvigubai mažiau, o tiesioginės išmokos sudaro apie 38 proc. visų ūkių pajamų. Akcentuotina, kad augalininkystės ūkių Šilutės r. yra mažiausiai. Tai galima paaiškinti, nes rajone mažiau derlingos žemės, nepalankios užsiimti šia veikla.
Labiausiai iš analizuotų sektorių išsiskiria mėsinės gyvulininkystės ūkiai, kurie gauna vidutiniškai apie 60000 eurų pajamų, iš kurių net pusę sudaro tiesioginės išmokos. Galima daryti prielaidą, kad mėsinės gyvulininkystės ūkiai yra labiausiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.
Lyginti pieninių karvių produktyvumo rodikliai
Šilutės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, todėl pasirinkta palyginti pieno primilžį iš vienos karvės su Lietuvos vidutiniu primilžiu. Kaip matome iš pateikto grafiko, visu analizuotu laikotarpiu Šilutės r. respondentiniuose ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės didėjo nuo 5,19 t iki 5,50 tonos. Kai visos Lietuvos primilžio vidurkis nebuvo stabilus, aukščiausias vidurkis užfiksuotas 2015 m. ir siekė 5,636 t iš karvės. Svarbu paminėti ir tai, kad 2015 m. pastebimas didžiausias atotrūkis tarp Šilutės r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiekto vidutinio primilžio iš karvės. Vėlesniais metais šis atotrūkis mažėja. Vadinasi gerėja Šilutės r. auginamų karvių produktyvumas, genetinės savybės, didėja primilžis ir gaunamos didesnės pajamos. Tai svarbu kiekvienam ūkiui, kad būtų galima padengti ūkio išlaidas ir gauti bent minimalaus pelno.
2 pav. Karvių produktyvumo analizė 2015–2017 m.
Smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai užima didžiausia dalį Šilutė r., todėl svarbu rūpintis auginamų gyvulių sveikata, produktyvumu. Tai leidžia pasiekti geresnių finansinių ir ekonominių rezultatų.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi