Balandžio 23 d., antradienis | 24
Žiemkenčiai peržiemojo – o kas toliau?
Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2022-04-07
© LŽŪKT nuotr.
LŽŪKT augalininkystės konsultantai jau pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Įvertinta 160 skirtingų žieminių kviečių ir rapsų pasėlių, esančių 40-yje skirtingų rajonų. Pats laikas pasidalinti įžvalgomis apie situaciją ir svarbiausius darbus augalų vegetacijai prasidėjus. Tai padaryta nuotoliniame seminare, kurį organizavo Technologinių paslaugų skyrius.
Nors žiemą buvo pakankamai daug kritulių, visi žiemkenčiai peržiemojo. Kritulių perteklius išryškino senas bėdas: nesutvarkyta melioracija, susidaręs arimo padas. Tad kai kuriose vietose tyvuliavo vanduo, o kovą visai nebuvo kritulių. Jau nerimauta dėl perdžiūvimo.
Aptardama žieminių pasėlių stebėjimo duomenis, paskelbtus sistemoje IKMIS, Konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sakė, kad stebėta 20 skirtingų veislių žieminių kviečių. Pavasarį jau buvo užfiksuota lapų septoriozė, miltligė, bet visi pažeidimai rasti tik ant senų apatinių augalų lapų. Tad reikia stebėti, ar ligos plis. Jei įsivyraus sausi orai, jos bus pristabdytos.
Dauguma stebimų žieminių kviečių pasėlių sėti po žieminių rapsų. Yra ir atsėliuotų. Juose gali plisti dryžligė. „Šiuos pasėlius reiktų dažniau stebėti, nes jie yra daugiau pažeidžiami“, – sakė G. Masliukovienė.
Specialistė pastebėjo, kad anksčiau pasėti, jei rudeniniai darbai atlikti laiku, pasėliai pavasarį atrodo daug geriau. Optimalus sėjos terminas buvo rugsėjo antrą dešimtadienį.
Žieminiuose rapsuose kovo viduryje, kai oro temperatūra pakilo aukščiau +10–15 oC, geltonosiose gaudyklėse jau buvo aptiktas rapsinis stiebinis paslėptastraublis. „Keista, kad pirmieji vabalai užfiksuoti Šiaurės Lietuvoje“, – sakė G. Masliukovienė.
Taip pat ant rapsų šaknų susiformavusių gumbų rasta kopūstinio šakninio paslėptastraublio lervų. Jų užfiksuota daugiau kaip pusėje tiriamų pasėlių, plitimas bus stebimas toliau.
Specialistė įvardijo dar vieną problemą – fomozę. Ji pasireiškė ten, kur rudenį nenaudoti fungicidinę apsaugą turintys augimo reguliatoriai. Šiemet pastebėta, kad net optimaliais terminais sėti augalai nebuvo peraugę, jų auginimo stabdyti nereikėjo. G. Masliukovienė akcentavo, kad ūkininkams ateityje reiktų pasirinkti fomozei atsparias rapsų veisles. Nuo jos fungicidai veiksmingi tik užsikrėtimo metu, pasirodžius ligos požymiams ant lapų. O pavasarį galima tik pristabdyti ligos vystymąsi subalansuotu tręšimu ir fungicidu purškiant nuo kitų ligų.
Dirvos drėgmės perteklius išryškino dar vieną bėdą – šaknų gumbą. „Tai per dirvą plintantis patogenas, todėl vaikščiodami po rapsų laukus būtinai išsikaskite augalus įvairiose lauko vietose, pasitikrinkite, kad neužterštumėte kitų laukų važinėdami padargais“, – patarė specialistė.
Žieminių pasėlių situacija Pietų Lietuvoje
Žieminių pasėlių situaciją Pietų Lietuvoje aptarė Vilkaviškio r. biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė, akcentuodama, kad regione žieminių kviečių auginama vis daugiau, daugėja ir žieminių rapsų plotų. Augalininkystės konsultantų dinaminių stebėjimų duomenimis, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėje stebimi žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėliai peržiemojo gerai.
Pasak konsultantės, Pietų Lietuvoje pavasariniai darbai prasidėjo vėliau, nei įprasta, tai yra antroje kovo pusėje, nes tręšimą kompleksinėmis trąšomis ar kalkinimą ūkininkai buvo pratę pradėti pirmoje kovo pusėje. Vieni ūkininkai jau suskubo į laukus su traktoriais ir barstyklėmis, kiti dar neskuba, nes augalų vegetacija dar pilnai nevyksta. „Azoto trąšas išbėrus per anksti, nevegetuojantys augalai nespėja jų pasisavinti, o gausiau palijus nemaža azoto dalis nuplaunama į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Pirmuoju vegetacijos laikotarpiu, tai yra nuo krūmijimosi pabaigos iki bamblėjimo pradžios, žiemkenčiai sunaudoja beveik 40 proc. viso reikiamo azoto, todėl reikėtų atsakingai apsiskaičiuoti pradines azoto normas“,– sakė M. Kirvaitienė ir rekomendavo pirmojo tręšimo nenukelti į bamblėjimo pradžią, nes krūmijimosi pabaigoje augalai neformuoja šoninių ūglių ir suformuoja mažas varpas.
Konsultantė išsamiau aptarė situaciją Kalvarijos savivaldybėje. Jos stebimi `Etana` veislės žieminiai kviečiai jau laukia pirmojo pavasarinio tręšimo, bet temperatūra dar per žema, kad vegetacija vyktų intensyviau. Modesta rekomendavo pasirinkti azotines trąšas, kurių azotas NO3 formos, kad augalai, joms ištirpus ir pasiekus šaknis, galėtų greičiau pasisavinti. Taip pat naudinga ištirti, kiek dirvožemyje yra maisto medžiagų ir nusimatyti planuojamą derlių.
Žieminiai rapsai pavasarį atrodo neblogai. Violetinis atspalvis rodo fosforo trūkumą. Šylant orams, tai išnyks, nes fosforas bus lengviau prieinamas augalams. Konsultantė akcentavo boro svarbą, kuris reikalingas sėklų formavimuisi ankštarose.
Stebimame pasėlyje rasta kopūstinio šakninio paslėptastraublio pažeidimų. Kylant temperatūrai, reikės imtis jų kontrolės ir įvertinti žalingumo ribas.
Atsinaujinus augalų vegetacijai, Modesta rekomendavo pagrindinį tręšimą azotinėmis trąšomis, jei augalai po žiemos suvargę, pasirinkti tręšimą per lapus, o herbicidus, pesticidus, fungicidus naudoti tik esant būtinybei.
Auginant žieminius rapsus, reikėtų pirmumą teikti sėjomainai, optimaliam sėjos laikotarpiui, optimaliam pasėlių tankumo suformavimui ir subalansuotam tręšimui. „Žieminiams rapsams reikia labai daug maisto medžiagų. Tonai derliaus užauginti jie sunaudoja apie 60 kg azoto, 24 kg fosforo, 50 kg kalio, 15 kg magnio, 16 kg sieros, tos maisto medžiagos, nuėmus derlių, grįžta atgal į dirvožemį“, – sakė M. Kirvaitienė.
Vidurio Lietuvos žieminių pasėlių situacija
Kauno r. biuro augalininkystės konsultantas Rokas Antanynas, komentuodamas žieminių augalų pasėlių situaciją Vidurio Lietuvoje, sakė: „Dažnas klausimas buvo tręšti ar ne, nes kovo antroje pusėje naktimis dar buvo minusinė temperatūra. Vieni ūkininkai pabijojo sauso pavasario ir jau atidavė didžiąją dalį azoto, kiti dar laukia palankesnių, šiltesnių orų. Reikia stebėti ne tik pasėlius, bet ir bundančią gamtą: ar šlaituose sužydėjo žibuoklės, ar beržų sula pradėjo bėgti. Stebint gamtoje vykstančius reiškinius, kaip darė mūsų protėviai, galima prognozuoti, koks bus tolesnis pavasaris ir vasara“.
Konsultantas akcentavo, kad svarbu žinoti, mineralinio azoto atsargos dirvožemyje po žiemos. Turint dirvožemio tyrimo rezultatus, galima perskaičiuoti azoto normas ir sutaupyti pinigų trąšoms.
Pasak Roko, svarbus veiksnys – sėjomaina. Kadangi azotinių trąšų kainos aukštos, jei gera sėjomaina, galima nemažai sutaupyti. Pavyzdžiui auginant žirnius dirvoje sukaupiama 30 –40 kg į hektarą biologinio azoto, o pupos jo sukaupia dar daugiau , t. y. 103 kg/ha. „Pupiniai augalai yra tikras azoto fabrikas, kuris nieko nekainuoja. Juos galima panaudoti kaip žaliąja trąšą ir sutaupyti makroelementinių ir azotinių trąšų“,– sakė konsultantas.
R. Antanynas pastebėjo, kad žiemkenčiai, pasėti optimaliais terminais, atrodo gyvybingesni nei sėti vėliau. Kad reikia laikytis tradicinių sėjos terminų, ypatingai išryškėjo žieminių rapsų pasėliuose. Vėlai sėti pasėliai menkesni, šaknų biomasė mažesnė.
Akcentuota, kad labai svarbus darbas – pasėlių akėjimas, kad uždarius kapiliarus, vanduo neišgaruotų. „Norint taupyti drėgmę, reikia akėti“, – sakė Rokas.
Pasak konsultanto, stebimi žieminiai kviečiai peržiemojo labai gerai. Tik augalams šiuo momentu labai reikalingas azotas. Svarbu įvertinti dirvos paviršiaus temperatūrą. Šią savaitę ji tik +1,6 oC, kad efektyviai veiktų mikroorganizmai ir augalai pasisavintų azotines trąšas, oro temperatūra turėtų būti +10 oC, o dirvožemio – +7–8 oC laipsniai. Esant šaltiems ir sausiems orams, atiduotas azotas išgaruos ir bus ne toks efektyvus.
Aktualijos stebint Rytų Lietuvos žieminius pasėlius
Utenos r. biuro augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė sakė, kad Rytų Lietuvoje žieminių rapsų ir javų vegetacija jau prasidėjusi. Jei javai peržiemojo gerai ir labai gerai, žieminių rapsų situacija kitokia. Rudenį suvėlinus pasėti, žiemoti jie nuėjo nepasirengę. Todėl ūkininkai turės nuspręsti, ar palikti praretintus ir silpnus augalus. Anksčiau galbūt pasirinkę gaivinti pasėlius trąšomis, dabar, joms labai pabrangus, sprendžia, ar verta. Konsultantė patarė sulaukti intensyvios žieminių rapsų vegetacijos ir tik tada priimti galutinius sprendimus.
Kita dažna problema Rytų Lietuvoje – besniegę žiemą kanopinių miško žvėrių nuėsti žieminiai rapsai. Jie nuėdė augimo kūgelius, o tai jau didelė žala. Be to, žieminių rapsų pasėlius Utenos rajone rudenį buvo užpuolę šliužai.
Kalbėdama apie aktualiausią šiuo metu temą – pasėlių tręšimą, konsultantė sakė, kad ūkininkų pasirinkimą tręšti ar ne lemia šiuo metu turimas trąšų kiekis.
Esant sausam kovui, kai kurių pasėlių dirva pradėjo skilinėti. Pasak Rasos, tai pastebima tuose laukuose, kur žemė dirbta ariant arba taikant minimalų žemės dirbimą. Labai svarbu esant palankioms sąlygoms tokius pasėlius nuakėti ekologinėmis akėtėlėmis.
Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai dinaminius stebėjimus pasėliuose atlieka kas savaitę ir operatyvią informaciją apie ligų, kenkėjų plitimą ir aktualius patarimus skelbia informacinėje sistemoje IKMIS.
