Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Švenčionių r. respondentinių ūkių 2019 m. apžvalga

Laura Kulda
LŽŪKT Švenčionių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas
2020-12-09

© LŽŪKT nuotr.

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės ilgalaikis stebėjimas. Tai padeda daryti ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Lietuvoje už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis ŪADT teikia savanoriškai. ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia EK), nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Švenčionių r. biuras 2019 m. užpildė 32 respondentines ūkių anketas. 15 ūkių, patekusių į ŪADT atranką, apskaitą tvarkoma Švenčionių rajono biure, 17 anketų užpildyta iš apklausos.

Pagal ūkių duomenis 2019 m. vidutinis ūkio dydis pagal deklaruojamą žemės plotą buvo 91,12 ha. Iš žemiau pateikto paveikslėlio, kuriame palyginti vidutiniai vieno ūkio deklaruojami plotai 2017–2019 m., matome, kad ūkiai Švenčionių rajone stambėjo. Mažiausias pagal plotą į atranką papuolęs ūkis visai nedeklaruoja žemės ūkio naudmenų (bitininkystės ūkis), didžiausias – turintis 498,58 ha žemės ūkio naudmenų (augalininkystės ūkis).

Web-pav11 pav. Vidutinis vieno ūkio deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas Švenčionių r. 2017–2019 m.

Ūkių derlingumo rodikliai

Švenčionių r. daugiausia auginta kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, žirnių, grikių. Remiantis 2019 m. respondentinių ūkių analizės duomenimis, vidutinis augalų derlingumas ūkiuose buvo: vasarinių kviečių – 2,97 t/ha, žieminių kviečių – 3,46 t/ha, miežių – 1,57 t/ha, kvietrugių – 4,63 t/ha, žirnių 1,62 t/ha, grikių – 1,75 t/ha, rugių – 2,84 t/ha. Tuo metu 2019 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose vasarinių kviečių derlingumas buvo 3,93 t/ha, žieminių kviečių – 4,97 t/ha, miežių – 3,62 t/ha, kvietrugių – 3,77 t/ha, žirnių – 2,23 t/ha, grikių – 1,58 t/ha, rugių – 2,80 t/ha.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad beveik visų analizuotų augalų derlingumas 2019 m. buvo didesnis negu 2017 m. ir 2018 m. Palyginę rajono ūkių rezultatus su šalies vidurkiu, matome, kad kviečių, miežių ir žirnių derlingumas buvo mažesnis, o kvietrugių, grikių ir rugių – netgi didesnis negu vidutinis Lietuvos ūkių derlingumas.

1 lentelė. Lietuvos ir Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Web-lentele1

Web-pav22 pav. Lietuvos ir Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Analizuosime Švenčionių r. ekonominius rodiklius: grynojo pelningumo rodiklį, grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklį ir skolos rodiklį.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Web-pav33 pav. Lietuvos ir Švenčionių r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklių palyginimas, koef.

Iš 3 paveikslėlio matome, kad ir Lietuvos vidutinis pelningumo rodiklis, ir Švenčionių r. grynojo pelningumo rodiklis kasmet mažėjo. Švenčionių r. šis rodiklis yra šiek tiek didesnis negu vidutinis Lietuvos rodiklis. Tai rodo, kad Švenčionių r. 1 pardavimo pajamų euras uždirbo daugiau grynojo pelno negu vidutiniškai ūkiuose Lietuvoje. Iš paveikslėlio taip pat galime pamatyti, kad didesnį Švenčionių r. grynojo pelningumo rodiklį lėmė dotacijos, susijusios su pajamomis, nes grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, visais metais Švenčionių rajone buvo neigiamas. Tai rodo, kad Švenčionių r. ūkininkai be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklą vykdytų nuostolingai. 2019 m. palyginus su 2017 m. ir 2018 m., šis rodiklis Švenčionių r. yra ženkliai padidėjęs.

Web-pav44 pav.Lietuvos ir Švenčionių r. respondentinių ūkių skolos rodiklių palyginimas, koef.

Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą, matyti, kad 2019 m. Švenčionių r. respondentų skolos sudarė 27 proc. nuo viso ūkio turto. Palyginus su Lietuvos vidutiniu rodikliu, skolos rodiklis Švenčionių rajone yra dvigubai didesnis. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Tad skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Norint sėkmingai ūkininkauti, būtina kiekvienais metais analizuoti ūkio rezultatus, skaičiuoti ekonominius ir finansinius rodiklius, pasiektus gamybinius rezultatus lyginti su kitų ūkių duomenimis.

Parengta naudojant LŽŪKT ūkio valdymo programos „e.GEBA Ekonomika“ duomenis.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi