Kovo 29 d., penktadienis | 24

Tarpiniai pasėliai – dirvožemiui, aplinkai ir biologinei įvairovei

Rimantė Juškienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro augalininkystės konsultantė
2021-08-20

Agroakademija.lt ·

Mokslininkai rekomenduoja žieminiams tarpiniams pasėliams naudoti daugianarį sėklų mišinį, kuris sudaromas iš vasarojaus ir žiemkenčių grupėms priklausančių augalų, o taip pat pasirinkti skirtingų šeimų augalus.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Tarpiniai pasėliai pamažu įsitvirtina Lietuvos žemdirbių laukuose. Tam įtakos turėjo šiltėjantis klimatas, dirvožemio degradacijos mastai bei skatinimas papildomomis išmokomis. Šį kartą aptarkime, kuo naudingi žieminiai tarpiniai pasėliai.

Šiltasis metų periodas, kurio oro temperatūros minimumas, atsižvelgiant į auginamų augalų rūšį, turi būti 7–9 oC, kad tenkintų minimalius augalų produktyvios fotosintezės proceso poreikius, pailgėjo 35–45 dienomis. Iš jų 10–20 dienų paankstėjo šiltojo pavasario pradžia, todėl susikūrė sąlygos auginti žieminius tarpinius pasėlius.

Mokslininkų nuomone, žieminiai tarpiniai pasėliai yra bene aktyviausi biologine ir apsaugine prasme. Jie ilgai užkloja pasėlius žaliąja danga, juos apsaugo ir sukaupia nemažai biomasės. Jų augimo metu organinei medžiagai gaminti naudojama saulės energija, šaltuoju metų laiku sumažėja maisto medžiagų išplovimas iš ariamojo sluoksnio, sumažėja dirvožemio erozijos nuostoliai.

grikiaiSėjamieji grikiai (Fagopyrum esculentum), nors ir nušąla po pirmųjų nedidelių šalnų (-0–2), tačiau suspėja augalams neprieinamą fosforą šaknų išskyromis tirpdyti ir įjungti į maisto medžiagų apytakos ratą.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kai kurie tarpiniuose pasėliuose auginami augalai turi gebėjimą iš gilesnių dirvožemio sluoksnių pasisavinti mitybos elementus fosforą, kalcį, magnį ir sukaupti juos fitomasėje, pvz.: sėjamieji grikiai. Nors ir nušąla jau po pirmųjų nedidelių šalnų (-0–2), tačiau jie suspėja augalams neprieinamą fosforą šaknų išskyromis tirpdyti ir įjungti į maisto medžiagų apytakos ratą. Po fitomasės, kaip žaliosios trąšos, įterpimo mineralizacijos proceso metu mitybos elementai atsilaisvina ir gali būti pasisavinami po jų auginamų pagrindinių pasėlių augalų.

Skiriamos papildomos išmokos

Ūkininkams, dalyvaujantiems priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” ir vykdantiems veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, yra skiriamos papildomos išmokos. Pagal žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo metu“ yra numatyti šie reikalavimai, kurių privaloma laikytis:

  • po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.;
  • išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.;
  • įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją;
  • neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą;
  • nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose;
  • taip pat privalu pildyti „Atliktų ūkio darbų pagal veiklas žurnalą“ ir „Trąšų ir kalkinimo medžiagų naudojimo apskaitos žurnalą“. Šie žurnalai turi būti užpildyti per 5 dienas po atliktų darbų (pildo pats pareiškėjas arba jam padeda seniūnijos darbuotojai) atskirame Paraiškų priėmimo informacinės sistemos modulyje.

Kokius tarpinių pasėlių augalus rinktis?

Renkantis tarpinių pasėlių augalus, reikia žinoti, jog šie augalai turi atitikti dirvožemio sąlygas, greitai augdami uždengti dirvos paviršių, turėti įvairių dirvožemio gerinančių savybių ir neturėti bendrų ligų ir kenkėjų su vėlesnės sėjomainos augalais. Konkrečių augalų parinkimui lemiamos įtakos turi augalų alelopatinės savybės, drėgmės režimas bei klimato sąlygos. Tarpinių augalų pasirinkimas konkrečioje vietoje priklauso ir nuo siekiamų tikslų.

Mokslininkai rekomenduoja žieminiams tarpiniams pasėliams naudoti daugianarį sėklų mišinį, kuris sudaromas iš vasarojaus ir žiemkenčių grupėms priklausančių augalų, o taip pat pasirinkti skirtingų šeimų augalus. Tarpinių pasėlių mišinių pagrindą turėtų sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. azotą fiksuojančios augalų rūšys, t. y. ankštiniai (pupiniai).

Įmonės siūlo įvairius mišinius, kuriuos galime pasirinkti pagal savo poreikius. Štai vienas iš siūlomų posėlinių tarpinių pasėlių mišinių be bastutinių šeimos augalų, kuris kaupia biomasę: gausiažiedės svidrės + egiptiniai dobilai + persikiniai dobilai. Mišinį reikia sėti po pagrindinių augalų nuėmimo. Jis tiks, jei planuojama į tą lauką po to sėti bastutinių šeimos augalus.

Antinematodinis mišinys: avižos netikšės + baltosios garstyčios (atsp. nematodoms) + pašariniai ridikai (atsp. nematodoms). Vis tik jis netinkamas, jei pavasarį planuojama auginti bastutinių šeimos augalus.

Mišinys dirvožemio struktūrai ir maisto medžiagų prieinamumui gerinti: baltosios garstyčios + šakninis ridikas + sėjamasis grikis + pašariniai grikiai, tačiau jis netinkamas, jei numatoma auginti bastutinių šeimos augalus.

Mišinius galima sudaryti iš augalų, tinkamų paramai gauti pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, kurie yra patvirtinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Į patvirtintą augalų sąrašą įtraukti šie skirtingų šeimų augalai: aliejiniai ridikai, avižos, garstyčios, dobilai, facelijos, gausiažiedės svidrės, liucernos, lubinai, paprastosios šunažolės, paprastieji gargždeniai, pupos, saulėgrąžos, seradelės, sėjamieji grikiai, sėjamieji vikiai, šakniniai ridikai, vienmečiai lubinai.
persiniai-dobilaiPersiniai dobilai (Trifolium resupinatum L.) – pupinių šeimos vienmetis augalas. Puikiai tinka auginti tiek pavieniui, tiek mišiniuose su kitais azotą fiksuojančiais ir dirvos savybes gerinančiais augalais.

Augalų įvairovę galima didinti ne tik tarpiniais pasėliais, bet ir įsėliais, posėliais, sideraciniais augalais, dvinariais ar daugianariais pasėliais. Tai ypač pasiteisina, nes augalų bendrija palieka skirtingos cheminės sudėties ir masės augalines liekanas bei sukuria daugialypį šaknų tinklą, todėl dirvožemyje padaugėja biotos bendrijų, kurios atlieka daugiau ir skirtingų funkcijų. Reikia nepamiršti, kad labai svarbu auginti ilgesnės vegetacijos augalus (pvz. žieminius javus, kukurūzus ir pan.).

tarpiniai_TitPastaruoju metu dažnai auginami ir posėliniai augalai, kurie spėja užauginti daug antžeminės masės ir pasiekti žydėjimo tarpsnį, pvz. Baltoji garstyčia (Sinapis alba).

Teigiama tarpinių pasėlių nauda yra ilgalaikė

Organinių medžiagų mažėjimas susijęs su tuo, kad jų į dirvožemį patenka mažiau, nei jis gali mineralizuoti arba dehumifikuoti. Nuolatinis gilus arimas intensyvina dirvožemio oro apykaitą ir skatina organinių medžiagų skaidymąsi, todėl ir mažėja akumuliuojamos organinės anglies kiekis. Apskaičiuota, kad dėl intensyvaus žemės naudojimo dirvožemio organinių medžiagų balanse vieno trečdalio organinės anglies dirvožemis netenka dėl erozijos, o du trečdalius – dėl intensyvėjančios mineralizacijos.

Skirtingų augalų auginimas ir tarpinių pasėlių įtraukimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Nuo patenkančio organinių medžiagų kiekio priklauso dirvožemio struktūringumas, nustatyta patikimai stipri koreliacija tarp dirvožemio struktūros ir organinių medžiagų kiekio. Pasėlių įvairinimas padeda augalams apsirūpinti azotu (ankštiniai augalai), mažėja pesticidų poreikis, dirvožemio erozija, maisto medžiagų išsiplovimo ir gruntinio bei paviršinio vandens užteršimo rizika. Didinant augalų įvairovę, gausėja ir biologinė, kurios nauda akivaizdi: gerėja medžiagų tiekimas, dirvožemio struktūringumas ir kitos savybės, taip pat atliekama biologinė kontrolė.