Projekto partnerių susitikimas Salonikuose, Graikijoje
Inovacija – vienas dažniausiai naudojamų apibūdinimų siekiant įvardyti technologinę, organizacinę ar visuomeninę pažangą, tobulesnius arba tiesiog geresnius sprendimus. Pastaraisiais metais ši sąvoka pradėta vertinti nauju aspektu – pritaikymo praktikoje naudingumo kriterijumi.
Juo paremta 2014–2020 m. Europos inovacijų partnerystės iniciatyva, išmanioji specializacija, tarptautinė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Šioje programoje dalyvaujanti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su partneriais įgyvendina tarptautinį projektą RECAP (Personalised public services in support of the implementation of the CAP).
Projekte dalyvaujantys specialistai iš Graikijos, Ispanijos, Anglijos, Serbijos, Belgijos ir Lietuvos siekia bendro tikslo – sukurti paslaugų platformą, sudarančią galimybes paprasčiau ir greičiau laikytis kompleksinio paramos susiejimo taisyklių.
Lietuvai šiame projekte atstovauja Nacionalinė mokėjimo agentūra ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Tvarus žemės ūkis padeda išsaugoti buveines, gamtinius išteklius ir švelninti klimato kaitą. Tam yra sukurta kompleksinio paramos susiejimo schema (ang. cross compliance) – tai ES politikos įrankis, skirtas integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus į bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).
ES ūkininkai, norėdami gauti išmokas, turi laikytis kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, teisės aktų, standartų ir įsipareigojimų. Kitas, dar svarbesnis faktorius – kompleksinis paramos susiejimas didina žemdirbių sąmoningumą ir padeda Europos žemės ūkiui labiau atitikti visuomenės lūkesčius. Dėl standartų nesilaikymo ūkininkams gali būti sumažinta arba net nutraukta žemės ūkio parama ir kaimo plėtros išmokos.
Įgyvendinant kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus, ūkininkams ir valdžios institucijoms iškyla nemažai sunkumų. Viešojo administravimo išlaidos labai išauga dėl prievolės lankyti ūkius. Ūkininkai, norėdami tinkamai įgyvendinti visus paramos reikalavimus, susiduria su sunkumais aiškindamiesi sudėtingas taisykles ir reglamentus.
Įgyvendinant RECAP projektą, siekiama užtikrinti tobulesnį BŽŪP įsipareigojimų nuotolinį stebėjimą ir papildyti patikrinimų procedūras laukuose.
Visų pirma, sukurta sistema padės ūkininkams laikytis BŽŪP reikalavimų, t. y. suteiks personalizuotos informacijos, kuri supaprastins sudėtingų reglamentų aiškinimąsi ir iš anksto įspės apie galimus neatitikimus.
„Sistema bus naudinga ir žemės ūkio konsultantams. Jie galės plėtoti savo paslaugas sukurtoje viešųjų paslaugų platformoje, naudodamiesi planavimo įrankiais, bibliotekomis ir duomenų baze. Numatyta, kad RECAP programinė įranga naudos informaciją iš atvirų ir komercinių palydovinių duomenų teikėjų kanalų, per ūkininkų mobiliuosius įrenginius. Konsultavimo tarnybos vaidmuo projekte – RECAP platformos testavimas ir veikimo užtikrinimas Lietuvoje, kad ūkininkams teikiamos konsultavimo paslaugos kaip įmanoma labiau atitiktų BŽŪP reikalavimus“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.
Projektas remiamas pagal ES programą „Informacinės komunikacijos technologijomis (ang. Information and communications technology - ICT) pagrįstas atviras valdymas“.
Daugiau naudotis palydovinėmis technologijomis nuspręsta siekiant pagerinti ūkių patikrą ir sumažinti BŽŪP administravimo išlaidas.
Užsienio spaudoje rašoma, kad ES komisijos narys Žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Filas Hoganas įsitikinęs, jog daugiau naudojantis palydovinėmis technologijomis bus galima efektyviau atlikti ūkių vertinimus.
„Turėjau galimybę pamatyti, kokį didelį darbą atliko Jungtinio tyrimų centras, plėtojant palydovines technologijas ir naudojant gaunamus duomenis pačiu naudingiausiu būdu. Platesnis palydovinių technologijų pritaikymas leis reikšmingai sumažinti patikrų ūkiuose skaičių, o tai naudinga visoms suinteresuotoms šalims. Esu tikras, kad per artimiausius 3 metus sulauksime didelių pasiekimų šioje srityje“, – sako F. Hoganas.
Atsakingas už Jungtinio tyrimo centro veiklą Tibor Navracsics teigė, kad „tai puikus pavyzdys, kaip centras gali prisidėti prie kaimo plėtros politikos formavimo. Naujausios technologijos, pritaikytos žemės ūkio sektoriuje, leidžia efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, sumažinti administravimo reikalavimus ūkininkams ir vietos valdžiai visose valstybėse narėse, didinant konkurencingumą.“