Spalio 12 d., šeštadienis | 24

Trakų rajono artojų varžybos – prasmingas renginys

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2016-07-19

Artojai pasirengę startuoti

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėje, priklausančioje ūkininkui Vladyslavui Kravčunui, vyko tradicinis renginys – rajoninės artojų varžybos. Jose savo patirtį ir arimo meną demonstravo 9 artojai iš įvairių rajono vietų. Apie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono biuro konsultantų kasmet organizuojamo renginio reikalingumą ir prasmingumą kalbėjo svečiai, dalyviai ir rėmėjai. Juk naujas derlius visų pirma priklauso nuo žemės arimo.

Renginio eigą puikiai stygavo Trakų r. biuro vadovas ir augalininkystės konsultantas Albertas Malašauskas, artojus pristatęs kaip svarbiausius šventės žmones.

Visus arimo dalyvius sveikino Rūdiškių seniūnijos seniūnas Tadeušas Pavlovskis. „Kiekvienas svajoja apie pilnus aruodus, o nuo arimo kokybės daug priklauso, koks bus derlius. Jūs visi esate laimėtojai, nes dalyvavimas varžybose yra kvalifikacijos tobulinimas, pamokos, kurios labai reikalingos“,– sveikindamas artojus sakė T. Pavlovskis.

Renginio atidarymo metu kalbėjęs Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys artojams linkėjo gerų rezultatų ir dėkojo Trakų r. biuro vadovui Albertui Malašauskui už bendrą darbą organizuojant artojų varžybas. „Bendras darbas duoda puikių rezultatų. Renginys turi didelę prasmę. Arimas – pradžia naujam derliui. Mūsų nederlingose žemėse jis nėra didelis, todėl labai svarbus žemės įdirbimas. Mes negalime klysti, nes padarytą klaidą ištaisyti bus galima tik po metų,“ – apie žemės dirbimo reikšmę kalbėjo J. Baublys.

Pirmoji vaga – itin svarbi

„Aš savo žemės neprievartauju“

Ūkininkas Vladyslavas Kravčunas prisipažino, kad jo požiūris į arimo varžybas yra pats rimčiausias. Kad taip yra iš tiesų, tapo aišku sužinojus, jog 18 ha lauką, kuriame augo dobilai, ūkininkas skyrė varžyboms. Kaip jis pats sakė – paaukojo, dobilus susmulkino, rudenį suars, sulėkščiuos ir bus puiki trąša.

„Mano ūkio žmonės visada dalyvauja varžybose. Man reikia, kad būtų teisingai suarta. O kur žmonės šito gali išmokti. Čia vieni mano ūkio artojai aria, o kiti žiūri, mokosi. Pastebiu rezultatą – jie tikrai kasmet tobulėja. Pradėjo teisingiau arti, laukai gražiau atrodo,“ – pokyčiais džiaugėsi ūkininkas.

Vladyslavas Kravčunas minėjo, kad net tikrintojai, atvažiavę į jo ekologinį augalininkystės (grūdinių augalų) ūkį, yra suabejoję, ar laukai tikrai nepurkšti. Juos stebino, kad nėra piktžolių. Pasak ūkininko, ekologiškai ūkininkaujant labai svarbus arimas, sėjomaina naudojant ankštinius augalus. Taip pat sėklos turi būti kokybiškai išvalytos.

„Stengiamės ir dėl to, kad jaunimas suprastų savo darbo svarbą. Juk arimas – žemdirbystės pagrindas. Ekologiniame ūkyje negali būti taikoma beariminė žemdirbystė, nes piktžolių nesunaikinsi. Chemizuotame ūkyje piktžolės naikinamos chemikalais. Aš niekada savo žemės ,,neprievartauju‘‘,– ūkio situaciją komentavo ūkininkas.

Taigi, pasak ūkininko, ekologiškai ūkininkaujant reikia įdėti daug darbo. Produkcija gaunama ,,švari‘‘ genetiškai, sveika, paklausi Lietuvoje ir ypač Europoje. Todėl norisi, kad Lietuvoje valstybiniu lygiu gerėtų požiūris į ekologinę grūdinių augalų žemdirbystę, kad valstybė neribotų dirbamos žemės hektarų, o skatintų ir leistų jaunimui įkurti naujus ekologinius ūkius, kuriuose būtų auginami grūdiniai augalai.

Ūkio šeimininkas minėjo, kad ekologinės trąšos yra brangios. Jis jau ketvirtus metus perka užsienio firmos paruoštas ir džiaugiasi jų poveikiu. „Šiemet iš konsultantų sužinojau, kad Kaišiadorių rajone gaminamos panašios sudėties lietuviškos trąšos. Jos pigesnės, todėl kitais metais žadu išbandyti,“– planais dalinosi ūkininkas.

Albertas Malašauskas (dešinėje) teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Edvardo Makelio padėką ūkininkui Vladyslavui Kravčunui

Prakalbęs apie konsultantus, Vladyslavas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono biurą palygino su šeima. Biure tvarkoma jo ūkio apskaita, o su Albertu Malašausku ūkio reikalus sprendžia nuo pirmųjų ūkininkavimo dienų. „Albertas yra tarsi mūsų generatorius, bet kokiu klausimu atvažiuos, patars. Mes iš pusės žodžio vienas kitą suprantame. Jis ir pagrindinis artojų varžybų organizatorius, puikiai suprantantis jų svarbą rajono artojams,“– gerų žodžių biuro vadovui negailėjo ūkininkas.

Priminus apie galimybę artojams dalyvauti respublikinėse varžybose, ūkininkas buvo atviras, kad svarbu ne pasižymėti respublikos mastu, o mokytis arimo. Vladyslavas sutiko su tuo, kad respublikinėse varžybose taip pat galima mokytis, todėl verta pasistengti ir jose dalyvauti. „Yra finansinių problemų nuvežti techniką į respublikines varžybas, bet jei bus poreikis – stengsimės, kaip dažniausiai ir darome – savo lėšomis remti ir padėti laimėtojui dalyvauti“,– sakė ūkininkas.

Interviu su varžybų nugalėtoju Mariumi Kasovskiu

Pirmąją vietą Trakų rajono artojų varžybose laimėjo Marius Kasovskis, antrąją – Marjanas Špakovskis, o trečiąją – Mečislavas Kravčunas. Ką gali žinoti, gal draugiškai bendradarbiaujanti Trakų rajono ūkininkų, konsultantų ir rėmėjų komanda nuspręs, kad rajoninių varžybų laimėtojai galėtų atstovauti savo rajonui ir padės atvykti į Respublikines artojų varžybas. Šiemet Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba rugpjūčio 26 d. jas organizuoja Kėdainių rajone.