Trečios kartos jaunasis dzūkas keičia požiūrį į ūkininkavimą

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-08-31

© LŽŪKT nuotr.

„Darbas nėra visas gyvenimas, o tik dalis jo, todėl darbą reikia organizuoti taip, kad liktų laiko ir poilsiui“, – apie besikeičiantį jaunosios kartos požiūrį į ūkininkavimą sako jaunasis Lazdijų rajono ūkininkas Mindaugas Varnelis (nuotr.). VIDUS

Mindaugas Varnelis pasekė senelių ir tėvų pėdomis, tapo ūkininku.

Iš kartos į kartą

Ūkininkavimo pradžiamokslį M. Varnelis išėjo dar vaikystėje, stebėdamas senelio, kurį vadino „dieduku“, ūkininkavimą, o vėliau ir tėvų. „Mačiau jų darbus ir gyvenimą, būdamas jo dalimi. Atėjus laikui pačiam rinktis kelią, pasukau jų pramintu taku“, – pasakoja Aleksandro Stulginskio universitete aplinkosaugos studijas baigęs ir ekologijos magistro laipsnį turintis trečios kartos ūkininkas.

Sekdamas tėvų pavyzdžiu M. Varnelis taip pat įkūrė mišrų augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį. Dar vienas stimulas, paskatinęs imtis ūkininkavimo, buvo jauniems ūkininkams valdžios siūlomos įvairios lengvatos. 2015 metais įregistravęs ūkį, dzūkas parengė projektą ir gavo paramą savojo ūkio startui.

„Už gautus pinigus nusipirkau keletą galvijų, kurių skaičius kasmet vis didėja, ir dalį technikos – traktorių ir 5 korpusų pakabinamą plūgą. Greitai paaiškėjo, kad su turima technika ūkyje neišsiversiu, tad dalyvavau ir ūkio modernizavimo projektuose, kurių metu įsigijau ritinių vyniotuvą, diržinį presą, srutovežį, traktorinę priekabą, galvijų pervežimo priekabą, organinių trąšų kratytuvą bei priekabą ritiniams vežti. Jei neturi savo technikos, koks ūkis ir koks ūkininkavimas, reikia samdyti, o tai reikšmingai mažina pelningumą“, – džiaugiasi svaria valstybės pagalba M. Varnelis.

Veisiejų seniūnijoje, Vytautų kaime, ūkininkaujančio M. Varnelio ūkis praėjusių „Metų ūkio“ konkurse Lazdijų rajone buvo įvertintas antrąja vieta. „Labai džiaugiuosi įvertinimu, man tai ir pripažinimas, kad einu teisingu keliu, ir paskata ateityje iškovoti pirmąją vietą“, – apie ateities siekius optimistiškai kalba jaunasis dzūkas.

Angusai ir galovėjai

Rinkdamasis galvijų veisles, ūkininkas atsižvelgė į auginimo sąlygas ir būsimą naudą. Iš mėsinių galvijų veislių M. Varnelis pasirinko visame pasaulyje žinomas senas škotiškas berages veisles – galovėjus ir angusus. Šių veislių galvijai nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko gyventi įvairiomis sąlygomis, jiems nereikalingi tvartai, pakanka tik laikinos pastogės.
galvijai_vidus

Galovėjų ir angusų veislių galvijai yra nereiklūs ir ištvermingi. Mindaugo Varnelio asmeninio albumo nuotraukos

Anot M. Varnelio, kai nereikia statyti šiltų tvartų ir užtenka stoginės, sutaupai ir laiko, ir pinigų, kuriuos gali skirti kitoms ūkio reikmėms.

Per kelerius metus jaunojo ūkininko mėsinių galvijų banda nuo kelių išaugo iki 40, ją sudaro 22 galovėjai ir 18 angusų. Didėjant galvijų bandai tenka pasirūpinti ir papildoma įranga galvijams auginti, tačiau M. Varnelio tai negąsdina, jo planuose – modernus, perspektyvus ir didelis ūkis.

Kartu su didėjančia galvijų banda išsiplėtė ir žemės plotai. Šiais metais ūkininkas deklaravo 93 ha žemės naudmenų. „Auginant galvijus ir norint pirkėjui pateikti kokybišką mėsą, reikia ir kokybiško pašaro, kai pats užsiaugini, tai gali padaryti su mažesnėmis sąnaudomis ir didesniu pelningumu“, – sako M. Varnelis.

Ūkininkas augina žieminius kviečius, kvietrugius, rugius bei miežius, taip pat vasarinius kviečius ir kvietrugius. Galvijams sėja dobilus ir mišinius su ankštiniais augalais.

Užaugintą javų derlių M. Varnelis stengiasi kuo greičiau parduoti, nes laikant irgi visko gali nutikti – grūdai gali sudrėkti, pradėti pelyti. „Atidžiai stebime grūdų supirkimo kainas, nes už ačiū derliaus atiduoti nesinori“, – apie darbo prasmę kalba ūkininkas.

Ūkininkauja kitaip

Matydamas, kaip sunkiai ūkyje dirbo seneliai, o vėliau ir tėvai, kol įsigijo naujos technikos, M. Varnelis ūkininkavimo neišsigando. Priešingai – Mindaugas, turėdamas ankstesnių kartų ūkininkavimo pavyzdį, susikūrė kitokio ūkininkavimo tikslą. „Noriu, kad geras rezultatas būtų pasiekiamas kur kas lengviau dėl naujos technikos ir naujų ūkininkavimo žinių. Stengiuosi dirbti našiau, nei buvo dirbama prieš 20 metų. Mano siekiamybė – modernus, kokybiškas ir kartu paprastesnis ūkis“, – su ūkio plėtros planais supažindina M. Varnelis.

Jo nuomone, gerų rezultatų, mažinant darbo valandų skaičių ir jo krūvį, galima pasiekti tik nuolat tobulėjant ir diegiant naujoves. Tokiu pavyzdžiu gali būti Lietuvos ir užsienio ūkininkai, visiškai automatizavę ir mechanizavę savo ūkius.

„Esu naujos kartos ūkininkas, ieškantis naujesnio, greitesnio, geresnio sprendimo. Juk darbas nėra visas žmogaus gyvenimas, todėl ūkininkas privalo rasti laiko ir sau, ir poilsiui. Viską lemia vidinė drausmė ir tinkamas veiklos planas. Turi tvarkingai susidėlioti darbus, norus, vizijas. Jei neturėsi ateities ir darbų plano, poilsį atidėliosi vėlesniam laikui, tad ir liksi toje pačioje vagoje – pavargęs, nusivylęs ir nematydamas gyvenimo teikiamo džiaugsmo. Jaunesnės kartos ūkininkai turi kitokį požiūrį į darbą, jie nori ir pakeliauti, ir pamatyti pasaulį, neapleisdami ūkio reikalų“, – įsitikinęs ūkininkas.

Kasdien ūkiu rūpintis M. Varneliui padeda žmona Rūta ir samdomas darbininkas, o kai prireikia daugiau pagalbos – ir tėvai su „dieduku“ atskuba į pagalbą. Ūkininkas nuolat domisi žemdirbystės naujovėmis, dalyvauja Konsultavimo tarnybos rengiamuose mokymuose, o kai prireikia skubaus patarimo, artimieji visada šalia.

ŪP korespondentė Rita Krušinskaitė, Mindaugo Varnelio asmeninio albumo nuotraukos