Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Anglies ūkininkavimas – išbandymas ir motyvacija prisitaikyti prie klimato kaitos

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2024-03-07

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šimtai ūkininkų jungiasi prie anglies ūkininkavimo programų. Organinės anglies kaupimas tampa vienu pagrindinių būdų ūkininkams kovoti su klimato kaita, pagerinti dirvožemio kokybę ir finansiškai sustiprinti savo ūkius. Violeta Gevorkjan, bendrovės „HeavyFinance LT“ anglies kaupimo programos vadovė, primena, kad dirvožemis yra antra pagal dydį anglies dioksido saugykla pasaulyje ir dalijasi rekomendacijomis, kaip juo pasirūpinti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Violeta Gevorkjan, bendrovės „HeavyFinance“ anglies ūkininkavimo programos vadovė (nuotr.).

Kodėl dirvožemis toks svarbus akistatoje su anglies dvideginiu?

Klimato kaitos kontekste į dirvožemį privalome pažvelgti iš kitos pusės. Dirvožemis mokslininkų pripažintas kaip antras pagal dydį (pirmas – vandenynai) dvideginio absorbentas ir saugykla, jei su juo elgiamasi teisingai. Jei ne, dirvožemis paverčiamas CO2 išmetimo į atmosferą šaltiniu.

Mokslininkai nustatė, kad jei žmonija susiims ir dabar pat pradės teisingai elgtis su dirvožemiu, natūralūs gamtos veiksmai mums padės susidoroti su pertekliniu CO2 per 6–7 metus. Jungtinių Tautų Klimato Kaitos Organizacijos (FAO) duomenimis, dirvožemis kasmet gali pašalinti iki 7 milijardų t CO2. Palyginimui – per metus visas pasaulis išmeta 35 milijardų tonų CO2. Industrija, ekonomika vystosi, tačiau turime puikų įrankį, kuriuo pats metas tinkamai naudotis, nes kitaip bus liūdna visiems.

Kaip mums sekasi stovėti ant vienos didžiausios ir galingiausios anglies dioksido surinkimo saugyklos planetoje?

Esame nedidele šalis, o mūsų ūkininkai yra labai sąmoningi ir supranta sveiko dirvožemio svarbą, kad tai – vienas pagrindinių faktorių ūkio atsparumui didinti dabartiniame klimato kaitos kontekste, be kompromisų – ūkio produktyvumui ir ūkio ekonomikai.

„HeavyFinance“ viena pirmųjų Europoje pradėjo tvarios žemdirbystės programą CO2 pėdsakui mažinti. Projektą sėkmingai vykdome jau trečius metus ir net tik su mūsų šalies ūkininkais. Ūkininkavimas yra verslas. Čia kompromisų nėra. Tie, kurie supranta, pradeda taikyti gerąsias ūkininkavimo praktikas.

Vis tik, nuo industrializacijos pradžios pasaulio dirvožemis prarado nuo 50 proc. iki 70 proc. organinės anglies, kuri yra derlingumo pagrindas. Ir Lietuva neatsilieka. Žiūrint plačiąja prasme, gamta yra pagrindinis ekonominis išteklius visame pasaulyje. Viską, ką turime, yra iš gamtos ir 90 proc. iš dirvožemio – baldai, rūbai, maistas, automobiliai, telefonai, knygos, kuras, net pinigai pagaminti iš metalo ar popieriaus nukirtus medį.

Žemės ūkis yra vienas iš Lietuvos ekonomikos variklių, todėl turime tausoti savo dirvožemį, kad neįvyktų maisto krizė.

Vadinasi, anglies ūkininkavimas – tikras sąmoningumo išbandymas ir motyvacija prisitaikyti prie klimato kaitos?

Anglies ūkininkavimo istorija prasidėjo, kai buvo suprasta, jog anglis yra visos dirvožemyje esančios gyvybės pagrindas. Ką reiškia ūkininkui pasakyti, kad tavo dirvožemis sveikas? Kas jį tokiu padaro? Tai elementas, kuris šiai dienai mūsų atmosferoje yra perteklinis ir sukelia šiltnamio efektą anglis. Ji gali būti kaupiama natūraliais gamtos procesais, t. y. fotosinteze ir taikant tvaraus ūkininkavimo praktikas. Dirvožemis su savo organizmais puikiai gali atstatyti savo natūralų ciklą, jeigu jam netrukdysime savo agresyviais veiksmais.

Deja, agroindustrija pirmoji nukenčia nuo klimato kaitos. Dvejus metus iš eilės turėjome sausus pavasarius, kada augalams vandens reikia labiausiai. Daugelis prarado 25–30 proc. derliaus, ypač tie, kurių dirvožemis nualintas daugiau. Tai nemažai. Ir jei taip kelerius metus iš eilės? Žinoma, tokį dirvožemį patręšus, augalai augs, bet jis neturės skrynios-kaupyklos, kur kauptų po žiemos susidariusį vandenį, o prireikus jį atiduotų. Jei dirvožemyje nėra organikos, kuri priklauso nuo anglies, sukeliama erozija – vanduo nuteka arba stovi, tuomet įsijungia kiti procesai: trūksta deguonies, augalas nebeauga ir pan. Toks ūkininkavimas kaip seniau, jau nebeveikia! Tuomet atsiranda sąmoningumas didinti ūkio atsparumą, nusimesti priklausomybę nuo sintetinių trąšų ...

Išeitis – ūkininkavimas kaupiant anglį. Tai pagrindas, sudarantis holistinį gamtos ciklą – tu man, aš tau. Tu manęs nedraskai (neari) ir nenuodiji (pesticidai, herbicidai, trąšos), o aš tau duodu derlių ir maitinu tave – toks yra gamtos prašymas susitarti! Ūkininkas turi tapti dirvožemiu draugu, ne valdytoju.

Nepaisant įvairių jau kartais ir dešimtmečiais taikomų dirvožemio tausojančių priemonių ir subsidijų, dirvožemio degradacija tapo globalia aplinkosaugos ir ūkininkavimo problema. Kodėl neatsiranda laukiamas pagerėjimas? Kas daroma ne taip?

Tikrai didelė problema. Pagal FAO 12 mln. hektarų per metus, arba 23 hektarų per minutę yra nualinama. Nors skaičiai bauginantys, manau, kad dar ne per vėlu! Deja, tai nėra greitas procesas. Mokslininkai nustatė ir pereinamąjį laikotarpį – apie 3 metus, taikant visas gerąsias praktikas.

Akivaizdi tiesa – subsidijos ūkininkui mokamos už pritaikytą priemonę (jis tą ir daro), bet ne už tai, kad jis gautų rezultatą. Sakoma: reikia taikyti sėjomainą. Kodėl? Kad moka subsidiją? Tikrai ne.

Kodėl neveikia taikomos priemonės? Todėl, kad siūlomos labai apibendrintos tausojančiosios žemdirbystės praktikos, o diagnozę reikia nustatyti individualiai. Pirmuoju atveju rezultatai nematuojami, o ūkininkas rizikuoja savo derliumi, t. y. finansais. Neariminė žemdirbystė nėra panacėja. Iš karto krenta derliai, nes ne visada aišku, kaip ją tinkamai taikyti. Kai nesėkmės patiriamos kelerius metus iš eilės, dažnai grįžtama atgal. Kai nori pritaikyti naują praktiką, ūkininkas visada dešimt kartų pagalvos. Jei jam sakoma „neberk trąšų“, dažnai jis galvoja, kad tada augalai neužaugs, derlius menkesnis, tuo pačiu ir pajamos. Ką daryti? Štai čia ūkininkas ir turi būti palaikytas – kai jam reikia pereiti prie tausojančiosios žemdirbystės, t. y. nuo 3 iki 5 metų. Tol, kol perpras visus procesus. Atsibudus kitą dieną iš karto ūkyje taikomų technologijų nenutrauksi, ypač jei dirvožemis buvo alinamas nuo žemės ūkio industrializacijos. Dirvožemis kompleksinis, gyvas organizmas ir jam reikia individualaus požiūrio.

Anglies ūkininkavimo programa ir anglies kreditai – mokama, kai rezultatas pamatuojamas. O kas svarbiausia – ūkininkui suteikiamos individualios žinios, perteikiama dirvožemio holistinė esmė. Pirmiausia, surenkama dirvožemio istorinė informacija (kokie augalai auginti, kuo ir kaip tręšta, kokia technologija taikyta ir kt.), dirvožemio ištyrimas, konsultacijos kt., tada sudaroma dirvožemio gydymo programa, atsižvelgiant į kiekvieno ūkio problemas. Nėra ūkių, kur jų nebūtų. Nepaisant to, mūsų ūkininkai šaunuoliai. Jie suvokia, kokia yra situacija ir reaguoja, taiko gerąsias praktikas, domisi ir savų ir užsienio ūkininkų bei ekspertų patirtimi, bando prisitaikyti ir mato rezultatus.

Kokie procesai vyksta dirvožemyje, kai jame kaupiama anglis? Ir kiek į juos (ne)lįsti žmogui?

Pirmiausia, dirvožemis turi būti sveikas, t. y. gyvas. Anglis yra kaip gydomoji priemonė, bet ji kaupiasi tik atstačius natūralius dirvožemio gyvybinius procesus.

Dirvožemis yra namai daugybei mikroorganizmų. Kas kartą, kai pravarome su plūgu, viską suardome. Tad viena pagrindinių priemonių – minimalus dirbimas, kai atsistato dirvožemio grybiena, per kurią bendrauja augalai, migruoja mikroorganizmai.

Augalo struktūra – anglies ir azoto ir dar kitų mikroelementų įvairovė. Turi būti atstatyta augalo ir dirvožemio mikrobiologijos simbiozė. Turime pamaitinti dirvožemio gyventojus augalų įvairove, todėl kalbame apie sėjomainą ir tarpinius pasėlius, nes aplink kiekvieną augalo šaknį veisiasi skirtingi mikroorganizmai, jų populiacija didėja, spartėja visi kiti procesai. Augalui mikrobiologija atneša mineralų, o mainais jis pamaitina mikroorganizmus anglimi (kitaip dar vadinama cukrumi), kurią pasisavina iš atmosferos.

Beje, vešliai žaliuojantis laukas dar nerodo, kad jame viskas gerai. Taip, augalai auga, jie patręšti, bet anglies kaupimo procesas nevyksta. Kodėl? Nes dirvožemis pertręštas. Daugelis galvoja, kad patręšti šiek tiek daugiau yra geriau. Kai elementų per daug, augalas pradeda sirgti ir kviečia pas save įvairius vabaliukus, kurie jį graužia.

Kaip žinia, augale esančio cukraus kiekis kinta: ryte jis žemas, dieną pakyla (vyksta fotosintezė), vakare nukrenta. Tada augalas per šaknis išleidžia cukrų ir anglį (apie 40 proc.) į dirvožemį, visą kitą panaudoja auginti save. Jei augalas nesveikas, nors yra žalias, jame cukraus kiekis visada aukštas. Vadinasi, procesas nevyksta, ir augalas neatlieka savo funkcijos. Tai pertręšimo rezultatas. Augalui nereikia bendrauti su dirvožemio mikrobiologija, nes iš ūkininko turi pakankamai maisto. Štai čia yra sudėtingas procesas: kaip palaipsniui mažinti trąšų, kad nepakenktume derliui ir kad per fotosintezę pradėtų veikti anglies sukaupimo procesas.

Kitas svarbus darbas – palikti laukuose ražienas ir augalines liekanas. Jos grąžina į dirvožemį viską, ką pasisavino ir dar su kaupu organinės anglies. Taip kaupiasi ir akumuliuojasi derlingas sluoksnis. Jei ūkininkas surenka apie 5–6 t/ha grūdų, tai ražienų, augalinių liekanų turėtų palikti apie 3 t/ha. Jei jis surenka šiaudus, mikroelementai į dirvožemį negrįžta, dėl to reikia papildomai tręšti.

Apie trąšas, pesticidus, herbicidus ar augalų ligas turėtume dar atskirai susitikusios pasikalbėti. Tik noriu pasakyti, kad kiekviena problema turi šaknį, o ta šaknis sėdi giliai ir atsiranda ne per vieną dieną.

Užsiminėte apie dirvožemio istoriją. Galima sakyti, kad jis atsilygina kantriausiems?

Tikrai taip. Tai nėra kitos dienos procesas. Labai svarbu susipažinti su dirvožemiu – žinoti jo istoriją, gilintis, pažinti savo dirvožemį ir susidraugauti, tuomet jis ilgai ir dėkingai tarnaus.

Vieną kartą išsityrus dirvožemį realios situacijos nepamatysi. Visuomet klausiu: ką sužinosi iš tyrimų? Azotas šiandien toks, rytoj – kitoks. Tyrimų rezultatuose matosi laisvai prieinami mikroelementai, o yra tokių, kurių nesimato. Apibendrinus iš ūkininkų gautus dirvožemio tyrimų rezultatus matome, kad dirvožemyje labai trūksta kalcio, boro, cinko, magnio. Jei šie mikroelementai išbalansuoti, jų trūkumas sukelia daug problemų. Pavyzdžiui, jei dirvožemis suslėgtas, tai kaltas ne sunkus traktorius. Šis procesas vyksta dėl kalcio trūkumo. Kokį jį berti, taip pat reikia žinoti. Lietuvoje vyrauja apie 8–10 skirtingų dirvožemių tipų. Net ir viename lauke gali būti 4 dirvožemio tipai. Kiekvienas iš jų turi savo potencialą sukaupti anglį. Todėl ir priemonės turi būti taikomos skirtingos.

„HeavyFinance“ anglies ūkininkavimo programoje ūkininkams siūlome pritaikyti 5 praktikas. Su ūkininkais dirbame palaipsniui, kad jokiu būdu nenukentėtų ūkio derlingumas. Pastebėjome, kad ūkininkai, trečius metus dalyvaujantys programoje, drąsiai gali 20 proc. mažinti trąšų.

Po 3–4 metų pasimatys tausojančios žemdirbystės praktikos rezultatai, kurie atneš žymiai didesnės ekonominės naudos: ūkininkas gaus didesnį ir kokybiškesnį derlių su mažesniais laiko, darbo, kuro, trąšų ir kt. resursais. O kaupdamas anglies kreditus ir juos parduodamas, gaus dar papildomai lėšų.

Kol kas anglies ūkininkavimo naudą ūkininkai mato per finansų prizmę. Bet su laiku tikrai supras ir pamatys, kad dirvožemis jam yra dėkingas ir kantriausiems atsilygina. Anglies kaupimas – bendra nauda visiems dalyviams, t. y. dirvožemiui ir jo mikrobiologijai, ūkininkui ir gamtai (klimatui) bei visuomenei.

Dėkoju už Jūsų įžvalgas.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Anglies ūkininkavimas: kaip padidinti ūkio pelningumą ir dirvožemio kokybę

CO2 kreditai – nuo tvaraus ūkininkavimo iki tvarių finansų (tinklalaidė)

Tvariai žemdirbystei – papildomi pinigai ir paskolos už 0 %