Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Augalų tręšimas kintama norma: nei per daug, nei per mažai

Gintautas Klevinskas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis augalininkystės specialistas
2019-08-21

© LŽŪKT nuotr.
Dažniausiai Lietuvos augalininkystės ūkiuose naudojami vienodos normos tręšimo būdai – lokalusis ir pakrikasis. Tręšiant bet kuriuo iš jų, skirtingose lauko vietose augalų poreikis maisto medžiagoms gali būti nepatenkinamas arba atvirkščiai – dėl per didelės trąšų normos pasėliai pertręšiami.

Abu minėti variantai nėra geri ir neužtikrina racionalaus ūkininkavimo. Išeitis – kintamos normos tręšimo planas, leidžiantis atiduoti augalams tiksliai tiek maisto medžiagų, kiek reikia.

Nei per daug, nei per mažai

Visiems aišku: jeigu tręšiant atiduodama per maža trąšų norma, augalai skursta ir nesubrandina maksimalaus galimo derliaus, neišnaudojamas užimtos žemės potencialas, todėl patiriama nuostolių. Kai pasėliai tręšiami per didele norma, augalai nepasisavina visų atiduotų trąšų, todėl ištirpusios jos su lietaus vandeniu patenka į vandens telkinius ir juos užteršia. Nekalbant jau apie tai, kad žemdirbiai, naudodami per dideles trąšų normas, patiria finansinių nuostolių – tiesiog išmeta pinigus į balą.

Tręšiant kintama norma, minėtus veiksnius galima eliminuoti arba stipriai sumažinti. Pagrindinis kintamos normos tręšimo pranašumas prieš tręšimą vienoda norma – augalai patręšiami būtent tiek, kiek reikia suplanuotam derliui gauti, ir tik tose lauko vietose, kurias reikia tręšti.

Web-teksto1Tręšimo planas kintama norma: skirtingos spalvos rodo skirtingas trąšų normas, reikalingas konkrečioje lauko vietoje. Pavyzdyje tręšimas vykdomas monoamonio fosfatu. Dešinėje pateiktos trąšų normos ir jas atitinkančios spalvos.

Tręšimo plano sudarymas priklauso nuo užsakovo pageidavimų ir jo turimos tręšimo darbams naudojamos technikos galimybių. Galimi keli variantai. Trumpai apie kiekvieną iš jų.

Tręšimo plano kintama norma parengimas fosforo ir kalio trąšoms

Šiam tręšimo planui sudaryti būtina paimti dirvožemio ėminius pagal granuliometrinę sudėtį, naudojant GPS įrenginį. Rekomenduojamas vidutinis dirvožemio ėminio tankumas – 1 jungtinis ėminys iš 2 ha ploto. Laboratorijoje ištiriami judriojo fosforo, judriojo kalio ir dirvožemio rūgštingumo agrocheminiai parametrai. Juos ištyrus ir apsisprendus, kokius žemės ūkio augalus auginti, numačius planuojamą gauti derlių, galima rengti tręšimo planą kintama norma.

Tręšimo planas rengiamas specialia kompiuterine programa, o reikalingos trąšų normos apskaičiuojamos pagal mokslininkų parengtą metodiką. Parengtas tręšimo planas iš kompiuterinės programos eksportuojamas į atminties raktą, kuris naudojamas įkeliant tręšimo planą į traktoriaus kompiuterį.

Tręšimas kintama norma realiu laiku naudojant optinį matavimo prietaisą

Šis tręšimo būdas naudojamas tik azoto trąšoms. Ant traktoriaus stogo tvirtinamas optinis matavimo prietaisas, matuojantis šviesos atspindėjimą tam tikru bangų diapazonu, susijusiu su pasėlių chlorofilo kiekiu ir biomase.

Optimalios tręšimo normos apskaičiuojamos remiantis azoto pasisavinimo duomenimis ir perduodamos į barstytuvo ar purkštuvo kintamų normų valdymo pultą, kuris atitinkamai reguliuoja trąšų normą realiu laiku.

Tręšimo plano rengimas kintama norma pagal augalų NDVI indeksą

NDVI – normalizuotas augmenijos skirtumo indeksas, parodantis augalų gyvybingumą. NDVI indeksas gali svyruoti nuo -1 iki 1. Kai NDVI svyruoja nuo -1 iki 0, reiškia, kad danga yra be augalų arba jie žuvę. Kai NDVI indeksas pasiekia teigiamą reikšmę, vadinasi, paviršiaus danga pasidengusi augalais. Kuo indeksas labiau artėja prie 1, tuo augalai gyvybingesni ir juos mažiau reikia papildomai tręšti azotinėmis trąšomis.

Norint parengti kintamos normos tręšimo planą pagal augalų NDVI indeksą, reikia pasėlius nufotografuoti multispektrine kamera „iš oro“. Geriausias būdas – naudoti bepilotį orlaivį. Nufotografavus pasėlius, vaizdas apdorojamas specialia programa ir pagal augalų gyvybingumą parenkamos azoto trąšų normos atskiriems lauko plotams. Toks tręšimo planas, naudojant atminties raktą, įkeliamas į traktoriaus kompiuterį.

Web-teksto2Multispektrinės kameros NDVI indekso išskirtos zonos. Raudonos spalvos zonoje augalų nėra arba jie žuvę. Rausvosiose zonose augalija labai silpna, priežastys turi būti nustatomos apžiūrint pasėlį. Oranžinėse zonose augalų gyvybingumas gali svyruoti tarp silpno ir vidutinio, o geltonoje – augalai yra gana gyvybingi. Žaliosios zonos parodo, jog augalai yra labai gyvybingi.

Pagrindiniai tręšimo plano kintama norma privalumai:

  • pagerinamas trąšų efektyvumas;
  • padidinamas augalų derlingumas visame lauko plote;
  • užtikrinama tolygesnė pasėlių kokybė;
  • sutrumpinamas derliaus nuėmimo laikas ir sumažinami kaštai;
  • mažinama gamtos tarša;
  • nustatoma optimali trąšų norma atskiriems lauko plotams;
  • sumažinami trąšų likučiai dirvožemyje po derliaus nuėmimo.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai turi visas reikalingas priemones tokiam tręšimo planui sudaryti. Pagal mokslininkų parengtą metodiką jie paima dirvožemio ėminius, juos ištiria modernioje laboratorijoje, o pagal gautus dirvožemio agrocheminius tyrimus parengia tręšimo planą kintama norma. Kviečiame žemdirbius kreiptis į artimiausią LŽŪKT konsultavimo biurą ir įsitikinti racionalaus tręšimo plano nauda.

Rekomenduojame pažiūrėti

Gausiam derliui užauginti – inovatyvūs sprendimai

Svarbi tiksliojo ūkininkavimo visuma

Pasėlių būklę stebėti padeda dronai

Nuo čia prasideda ūkininkavimas: dirvožemio kokybė – svarbiausia

Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link

Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“

Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas