Vasario 09 d., ketvirtadienis | 23

Geroji Airijos patirtis žengiant žaliuoju kursu

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-01-27

© LŽŪKT nuotr.
Visose Europos Sąjungos šalyse daug dirbama sprendžiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų ir tvaraus ūkininkavimo klausimais, ieškoma sprendimų, kuriami įvairūs skaitmeniniai įrankiai, kurie jau taikomi ūkiuose. Airija – viena pirmųjų paskelbė nacionalinę ekstremalią klimato situaciją ir pristatė praktinį klimato kaitos mažinimo planą. Dažnai smaragdine šalimi vadinama Airija yra gerokai pažengusi žemės ūkio konsultavimo, mokymo ir mokslo srityse. Apie gerąsias airių patirtis kalbamės su stažuotę Airijos konsultavimo tarnyboje „Teagasc“atlikusiu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo vadovu Sauliumi Cironka (nuotr.).

Praeitame interviu kalbėjomės apie Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, siekiant klimatui neutralios veiklos, žaliojo kurso tikslų. Kokia situacija Airijoje?

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

Airijos konsultavimo tarnyboje „Teagasc“ stažavausi prieš keletą metų. Tai buvo puiki proga susipažinti su konsultavimo sistema, aplankyti jų ūkius ir užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius.

Airijoje žemės ūkis labai svarbus, nes jis gamina žaliavą maisto pramonei, yra kitų prekių ir paslaugų vartotojas. Taip jau susiklostė, kad Airijos gamta labai palanki gyvulininkystės plėtrai, todėl 2020 m. iš 4,88 mln. ha žemdirbystei tinkamų plotų net 4,3 mln. ha sudarė pievos ir ganyklos (apie 90 proc.) ir tik 458 tūkst. ha skirti augalininkystei.

Taigi, airiai garsėja kaip šalis, kurioje dominuoja gyvulininkystė: laikoma daugiau nei 1,5 mln. karvių, 6,5 mln. mėsinių galvijų ir daugiau nei 3,8 mln. avių. 2016 m. statistikoje pateikiama, kad vidutinis ūkio dydis buvo 35,5 ha, o šalyje ūkininkavo per 137 tūkst. žemdirbių – 92 proc. vertėsi gyvulininkyste. Nors yra didelis registruotų ūkių skaičius, tačiau ne visi jie dirba pilnu užimtumu, t. y. dažnai ūkininkai ar jų šeimos nariai turi kitus darbus, tad ūkininkavimui skiria tik dalį laiko.

Suprantama, kad toks intensyvus žemės ūkis sukuria ir dideles ŠESD emisijas. Pateikiami duomenys rodo, kad žemės ūkis sukuria apie 20 mln. t CO2 emisijų (perskaičiuotų ekvivalentu), todėl iki 2030 m. siekiama jų sumažinti 22–30 proc., t. y. 5–7 mln. t, o ilgalaikiai įsipareigojimai, kaip ir visų ES šalių, – iki 2050 m. ūkininkauti tvariai (ŠESD emisijos turi būti nulinės).

Kadangi šalyje dominuoja gyvulininkystė, tai ir didžioji dalis ŠESD yra susijusi su šios srities ūkiais. 2021m. pateiktoje tvarumo ataskaitoje nurodoma, kad pieno ūkiuose buvo sukurta 8,6 t CO2 eq / ha, arba 0,79 t CO2 eq / kg pieno produkcijos, o mėsinių galvijų ūkiuose – 4,1 t CO2 eq / ha, arba 10,5 t CO2 eq / kg gyvo svorio. Airiai puikiai supranta, kad gamybos procese atsiranda tarša, todėl ir planuoja, kokias priemones reikia taikyti, kad ji mažėtų. Analitikai mato kelis galimus scenarijus, apie kuriuos kalbama. Vis tik airiai pasiryžę didinti gamybą ir išlaikyti tvarumą tuo pačiu įgyvendindami prisiimtus įsipareigojimus, t. y. grėsmes jie paverčia galimybėmis.

Kokiu keliu jie suka ir kokius technologinius sprendimus priima tiek augalininkystėje, tik gyvulininkystėje, siekdami sumažinti ŠESD emisijas arba „užrakinti“ (sukaupti) anglį?

Kaip jau minėjau, airiai turi susiskaičiavę, kokias ŠESD emisijas generuoja žemės ūkio sektorius, todėl yra nusimatę, kokie emisijų kiekiai turi būti sumažinti, jei gamyba vyktų dabartiniu lygmeniu.

Jie mano, kad žemės ūkio produkcijos gamyboje yra galimi keli scenarijai. Aišku, jei gamyba augs, atsiras poreikis mažinti naujai atsiradusią taršą, todėl pasiskaičiavo, kad didindami gamybą iki 2030 m. jiems teks prie jau minėtų emisijų dar papildomai sumažinti apie 1 mln. t naujai atsiradusių. Tai yra daug. Vienoje iš 2021 m. pabaigoje vykusios pienininkystės konferencijų buvo pasakyta, kad tam, jog būtų galima sumažinti ŠESD emisijas gyvulininkystės sektoriuje, airiai turi daugiau dėmesio skirti geresniam žalienų naudojimui. Pavyzdžiui, intensyvinti ganiavą, atnaujinti ganyklas jose įsėjant augalus, kaupiančius azotą ir leidžiančius sumažinti trąšų kiekį, kaip antai įsėti daugiau dobilų, mažinti azotinių trąšų ir pereiti prie apsaugotų trąšų naudojimo, efektyviau naudoti srutas ir mėšlą bei mažinti amoniako emisijas iš jų, skatinami naudoti pašarų priedus, kurie taip pat mažintų metano kiekius, susidarančius pašarų virškinimo procese, pasirinkti geresnės vertės veislinę medžiagą ir kt. priemones.

Konferencijoje buvo siūloma persižiūrėti, ar nėra per daug sunaudojama elektros energijos ir siūloma daugiau naudoti alternatyvią saulės ar vėjo energiją, taip pat siūloma netinkamus plotus apsodinti medžiais ar tiesiog atnaujinti sklypus ribojančias gyvatvores ar pasirinkti priemones, kuriomis būtų mažinama vandens tarša. Mokslininkai paskaičiavo, kad pritaikius šias priemones ar jų derinius, būtų galima tikėtis iki 2030 m. emisijas sumažinti 6,5–7 mln. t. Bet tam reikalingas bendradarbiavimas tarp žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo pramonės, mokslo ir konsultavimo.

Tvarumas neįmanomas be skaitmeninės sektoriaus transformacijos. Kokiais praktiniais įrankiais airių ūkininkai jau naudojasi?

Vienas tokių gerųjų pavyzdžių – pieno ūkių savininkai gali matyti, kokį anglies pėdsaką palieka gamindami pieną. Tam yra naudojama konsultavimo tarnybos ir pieno kooperatyvo sukurta kompiuterinė programa Carbon Navigator, kurioje pieno gamintojai gali susiskaičiuoti, kokią taršą paliko gamindami pieną per paskutinius 12 mėnesių. Tai žinodami ir pasikonsultavę su konsultantais, jie gali pasirinkti siūlomas priemones, kurios leistų planuoti taršos mažinimą per ateinančius 12 -ka mėnesių. Kitaip tariant, šioje programoje jie gali pamatyti, kokia ūkio tarša buvo per praėjusius metus ir kas turėtų būti padaryta per ateinančius, kad ji sumažėtų.

Žemdirbiai taršą mažinti skatinami įvairiomis technologinėmis, mažiau taršiomis priemonėmis, taip pat skatinami investuoti į priemones, kurios padėtų sukaupti ir užrakinti anglį tiek dirvožemyje, tiek medžiuose ar augaluose.

Airijos planas dukart didesni baltyminių pasėlių plotai. Beje, baltyminių augalų rėmimo schema šalyje taikoma nuo 2015 m. Kokią jie mato ir turi naudą?

Kaip jau minėjau, augalininkystės kultūrų plotai nėra dideli. Bet gyvulininkystės ūkiuose yra naudojami pašarų priedai, kurie importuojami, dažniausiai soja. Taip, baltyminių augalų rėmimo schema pas juos taikoma jau septyneri metai. Pagal ją teikiama parama baltyminių augalų auginimui, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamų baltymų, naudojamų pašarams, įskaitant pupas, žirnius ir lubinus. Šie baltymingi augalai teikia daug naudos aplinkai ir sumažina priklausomybę nuo importuotų baltymų šaltinio pašarams. Kitaip sakant, sumažinus importą, bus mažiau kertami miškų plotai Brazilijoje, saugoma gamta, o tuo pačiu ir mažinama tarša.

Minėjote, kad Airijoje bus kuriama Dirvožemio anglies observatorija. Koks jos tikslas?

Taip. Airijos spaudoje pasirodė informacija, kad jos Žemės ūkio ministerija skiria 2,7 mln. Eur lėšų Dirvožemio anglies observatorijai (angl. Soil Carbon Observatory) įkurti. Už šias lėšas ketinama įsigyti papildomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėjimo įrangą, kuri leis atlikti tyrimus ir teikti duomenis, reikalingus organinės dirvožemio anglies kaupimo modeliui kurti. Airiai įsitikinę, kad organinės dirvožemio anglies kaupimas taps svarbia šalies ūkininkavimo dalimi ir galbūt ateityje sudarys galimybę ūkininkams gauti papildomų pajamų. Todėl kuriama sistema, kuri leis apskaityti organinės dirvožemio anglies kaupimą ir stebėti, kaip yra įgyvendinami taršos mažinimo įsipareigojimai.

Pasak airių, vienas iš klimato kaitos mažinimo plano etapų – bendradarbiavimas su konsultantais, pramonės, mokslinių tyrimų, politikos suinteresuotomis šalimis, ūkininkais, kad būtų užtikrintas tvarumas tarp visų grandžių. Kaip jie tai įgyvendina?

Airijos ūkininkai yra suinteresuoti, kad jų produkcija būtų geros kokybės, tenkintų perdirbėjų reikalavimus ir būtų paklausi. Kad taip atsitiktų, ūkininkai taip pat ieško būdų, kaip gamindami pieną, augindami mėsinius galvijus ar ruošdami pašarus rasti tokių sprendimų, kurie mažintų savikainą, bet produkcija būtų geros kokybės, o gaunamos pajamos leistų tvariai ūkininkauti ir patenkinti savo poreikius.

Tam Airijos konsultavimo tarnybos mokslininkai atlieka daug tyrimų ir kartu su konsultantais skleidžia mokslo pasiekimus, žemdirbiai aktyviai dalyvauja lauko dienose, seminaruose ir patys aktyviai dalijasi savo patirtimi mažesnėse diskusijų grupėse. Žiūrint iš šono, visa sistema atrodo veikia kryptingai ir siekiama apjungti visus segmentus: stiprinti sektorių, gaminti rinkoje paklausią produkciją, mažinti poveikį aplinkai ir tarpusavyje bendradarbiaujant judėti pirmyn.

Pavyzdžiui, 2021 m. Airijos konsultavimo tarnyba organizavo labai daug nuotolinių mokymų, kurių tikslas buvo skleisti informaciją apie aplinkosaugos reikalavimus, jų įgyvendinimo galimybes ir būtinus pokyčius ūkio lygmenyje. Tokiuose renginiuose mokslininkai ir konsultantai dalijosi patirtimi, bandymuose gautais tyrimų rezultatais, kurie susiję su ganiavos gerinimo, žolynų atnaujinimo, geresnės vertės bulių parinkimo, mėšlo įterpimo, ŠESD mažinimo ūkio lygmenyje ir kitais klausimais.

Na, jų žemės ūkio konsultavimo, mokymo ir mokslo sistema labai sinergiška. Būdamas stažuotėje, stebėjote sistemos veiklą, kaip sakoma, iš vidaus. Koks pačių ūkininkų požiūris į siūlomas mokymo priemones, kaip jie priima naujoves, kiek intensyviai naudojasi konsultantų ir mokslininkų parengtomis rekomendacijomis, dalyvauja naujuose projektuose?

Airijos ūkininkai yra labai aktyvūs. Būnant ten, kartu su konsultavimo tarnybos konsultantais teko lankytis įvairiuose ūkininkams organizuotuose renginiuose – nuo mažų diskusijų grupių susitikimų iki didelių nacionalinio lygmens renginių. Pavyzdžiui, teko dalyvauti šalies mastu organizuotoje gyvulininkystės srities lauko dienoje, kurioje per dieną apsilankė apie 40 tūkst. lankytojų. Laukuose konsultantai buvo įrengę informacinius stendus skirtingomis temomis, kaip antai: žolyno mišinių parinkimas, ganiavos organizavimas priklausomai nuo gyvulių tankumo, ganyklų nuganymo ir kt. Kiekvienai temai gvildenti buvo įrengti realūs ganyklų nuganymo pavyzdžiai. Teorija, praktika ir rekomendacijos – viskas kartu ir vaizdžiai. O ūkininkai mažomis grupelėmis stabteli prie lauko stendų, kur konsultantai trumpai pristato problemas, tyrimų rezultatus ir pateikia rekomendacijas. Išklausiusi informaciją, grupelė juda prie kito sustojimo: nauja tema ir informacija, kitos rekomendacijos ir patarimai. Ir taip viena grupelė po kitos juda viena kryptimi per visus sustojimus.

Žemdirbiai supranta, kad be naujovių ir bendradarbiavimo sunku pažangiai ir tvariai ūkininkauti, todėl aktyviai lanko renginius, patys dalijasi patirtimi diskusijų grupėse, stengiasi pasinaudoti kolegų patirtimi.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.