Vasario 07 d., šeštadienis | 26
Holistinis ūkis: kai laukas – augalų bendruomenė, o ne monokultūra
2026-02-06
Vadinamojoje holistinėje tikslingo ūkininkavimo koncepcijoje auginami keli augalai kartu, optimaliai išnaudojant dirvožemį. DI sugeneruota asociatyvi nuotrauka.
Vokietijoje veikiančios aukštosios mokyklos –Braunšveigo technikos universitetas, Johanno Heinricho von Thüneno institutas ir Juliuso Kühno institutas – neseniai buvo apdovanotos „DLG-Agrifuture Concept Winner“ inovacijų prizu. Jų sukurta koncepcija – tai naujas žemdirbystės principas, pagal kurį pagrindinis vaidmuo auginimo procese tenka augalams.
Holistinė tikslingo ūkininkavimo koncepcija pagrindinį vaidmenį auginimo procese suteikia kiekvienam augalui atskirai. Pasak šios koncepcijos kūrėjų, augalas turi būti optimaliai prižiūrimas ir išlaikomas sveikas. Kiekvienas atskiras augalas turi turėti kuo geresnę prieigą prie šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, o auginimo robotai turi turėti prieigą prie augalų. Šiuo tikslu augalai nėra sėjami arti vienas kito, bet preciziškai išdėstomi trikampio formos grupėmis.
Keli pasėliai viename sklype
Projekte mokslininkai atsižvelgia į tai, kad viename sklype dirvožemio savybės gali skirtis. Todėl dirbama su iš anksto tiksliai parengtais sklypų žemėlapiais. Tokiu būdu žemėlapiuose pažymimos produktyvios ir mažiau produktyvios vietos, o pastarosios gali būti išbrauktos iš dirbamų plotų ir naudojamos kitiems augalams, kurie geriau prisitaiko prie tokių sąlygų. Tai turėtų sukurti sistemą, kurioje viename sklype būtų auginami ne tik vienos rūšies, bet ir kelių rūšių augalai. Lauko robotai stebi augalus ir gali iš anksto reaguoti į augimo sutrikimus bei greitai atlikti korekcijas.
Gamtinių išteklių naudojimas
Mažiau produktyvios sklypo vietos gali būti panaudotos gėlių juostoms, gyvatvorėms ar laukinių bičių lizdams sukurti. Tokiu būdu gamtos ištekliai gali būti panaudoti trąšoms ir pesticidams taupyti bei didinti biologinę įvairovę.
Parengta pagal užsienio spaudą, agroakademija.lt
