• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT augalininkystės konsultantų rekomendacijos (06-04)

LŽŪKT informacija

2026-06-04

Birželio pradžia pasėliams pateikė dviprasmišką scenarijų: šilumos pakanka, tačiau vis didesnį nerimą kelia drėgmės trūkumas. Kol žieminiai kviečiai ir rapsai pasiekė derliaus formavimuisi svarbius augimo tarpsnius, o vasariniai javai sparčiai auga, dirvožemio drėgmės atsargos daugelyje šalies vietovių sparčiai senka. Lietaus prognozės išlieka itin nepastovios – jos kartais kardinaliai pasikeičia ne per kelias dienas, o vos per kelias valandas. Todėl ūkininkams tenka stebėti ne tik dangų, bet ir situaciją laukuose – ligų bei kenkėjų aktyvumas nemažėja. Ką šią savaitę Lietuvos laukuose užfiksavo ir į IKMIS sistemą pateikė LŽŪKT augalininkystės konsultantai, kokių darbų nereikėtų atidėlioti?

Vasarinių javų būklė

Vieni vasarinių javų pasėliai šiuo metu krūmijasi ir formuoja šoninius ūglius, kiti jau yra pasiekę bamblėjimo tarpsnį (BBCH 21–31). Dėl sėjos metu vyravusios sausros daugelyje laukų augalai sudygo netolygiai, todėl pasėliuose matomi ryškūs jų išsivystymo skirtumai. Pakankamas kritulių kiekis sudarytų palankias sąlygas tolesniam augimui ir vystymuisi, tačiau dėl netolygaus dygimo skirtumai tarp laukų ir atskirų augalų dar kurį laiką išliks.

Lapų ligų plitimas. Vasariniuose miežiuose labiausiai plito tinkliškoji dryžligė. Palyginti su praėjusia savaite, ligos paplitimas padidėjo nuo 17,5 % iki 25,0 %, t. y. 7,5 procentinio punkto. Tai rodo, kad tinkliškąja dryžlige pažeistų pasėlių dalis padidėjo.

Vasariniuose kviečiuose vyravo kviečių dryžligė. Pažeistų pasėlių dalis padidėjo nuo 15,0 % iki 20,0 %. Tuo tarpu ligos intensyvumas sumažėjo nuo 2,02 % iki 1,78 %, t. y. 0,24 procentinio punkto. Intensyvumo sumažėjimą galėjo lemti naujai išaugę lapai, dėl kurių bendras pažeidimų santykis augale sumažėjo.

Kenkėjų plitimas. Praėjusią savaitę vasarojuje buvo stebimi pirmieji sparnuotieji ieviniai amarai, o lemų suaugėliai maitinosi lapų sultimis. Šią savaitę situacija pasikeitė – pasėliuose jau fiksuojamos ievinių amarų kolonijos, o iš lemų sudėtų kiaušinėlių pradeda ristis pirmosios lervos.

Kadangi įsivyravo šilti be lietaus orai, susidarė palankios sąlygos amarų populiacijoms gausėti. Ieviniai amarai telkiasi kolonijomis ant javų lapų ir stiebų, siurbia augalų sultis, silpnina augalus ir mažina jų produktyvumą. Dažniausiai jie aptinkami apatinėje augalo dalyje, todėl vertinant pasėlių būklę svarbu apžiūrėti ne tik viršutinius lapus, bet ir apatines augalo dalis.Be tiesioginės žalos siurbiant augalų sultis, amarai taip pat gali platinti virusines ligas.

Lemų lervų ritimasis žymi naują šių kenkėjų vystymosi etapą. Skirtingai nei suaugėliai, lervos intensyviai graužia lapų audinius, todėl jų daroma žala gali greitai didėti.

Žalingumo ribos. Nuo ievinių amarų reikia purkšti insekticidais, jeigu krūmijimosi tarpsniu yra apnikta 50 proc. stiebų ir ant augalo po 1–2 amarus, bambėjimo tarpsniu – 50 proc. apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo. Kuriuose rajonuose žalingumo riba jau viršyta, galite matyti žemėlapyje (žr. žemiau).

Ievinių amarų plitimas vasarinių kviečių pasėliuose, 2026-06-01 (www.ikmis.lt)Švedinės muselės pažeidimai. Stebimuose vasarinių javų pasėliuose nustatyta pavienių švedinės muselės pažeistų augalų. Vis dėlto šiais metais šio kenkėjo pažeidimų registruojama gerokai daugiau nei įprastai – daugelyje laukų aptinkama didesnė pažeistų augalų dalis.

Žalą javams daro švedinės muselės lervos. Jos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pagrindą, todėl pažeistas lapelis pirmiausia pagelsta, vėliau nudžiūsta. Jei pažeidžiamas augimo kūgelis, gali žūti visas augalas. Viena lerva gali pažeisti kelis ūglius, o būdingi pažeidimų požymiai dažniausiai išryškėja 3–4 lapelių tarpsniu. Javams pradėjus krūmytis, švedinės muselės lervos augalams tampa mažiau pavojingos.

Insekticidinis purškimas vien tik nuo švedinių muselių paprastai netaikomas ir rekomenduojamas tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas didelis pažeidimų mastas.

Rekomendacijos. Šiuo metu svarbu reguliariai stebėti vasarinių javų pasėlių būklę, atsižvelgiant į nevienodą augalų išsivystymą ir skirtingą ligų bei kenkėjų paplitimą atskiruose laukuose.

Didėjant tinkliškosios dryžligės plitimui vasariniuose miežiuose ir kviečių dryžligės paplitimui vasariniuose kviečiuose, rekomenduojama nuolat vertinti ligų išplitimą ir intensyvumą. Sprendimą dėl fungicidų naudojimo reikėtų priimti įvertinus ligos plitimą, augalų vystymosi tarpsnį, pasėlio būklę ir artimiausių dienų orų prognozes. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti laukams, kuriuose ligos požymiai aptinkami ant viršutinių augalo lapų arba stebimas spartus ligų plitimas.

Šilti ir sausi orai sudaro palankias sąlygas amarų populiacijai augti, todėl būtina tęsti reguliarią pasėlių stebėseną. Vertinant amarų gausumą, reikėtų apžiūrėti augalus skirtingose lauko vietose, ypač pakraščiuose ir anksčiau sudygusiuose plotuose. Insekticidus rekomenduojama naudoti tik tuomet, kai pasiekiamos žalingumo ribos. Taip pat reikėtų stebėti lemų lervų plitimą ir jų daromus pažeidimus lapams.

Atsižvelgiant į pavasarį vyravusią sausrą ir nevienodą pasėlių išsivystymą, svarbu užtikrinti subalansuotą augalų mitybą. Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais rekomenduojama tręšti per lapus mikroelementais – variu, manganu, cinku ir magniu. Šie elementai gerina fotosintezę, stiprina augalų atsparumą stresui, skatina šaknų sistemos vystymąsi ir padeda efektyviau panaudoti dirvoje esančias maisto medžiagas. Esant palankioms drėgmės sąlygoms, pakankamas augalų aprūpinimas maisto medžiagomis padės pasėliams sparčiau augti, formuoti produktyvius stiebus ir kompensuoti ankstyvuoju augimo laikotarpiu patirtą stresą.

Žieminiai kviečiai

Šiuo metu žieminiai kviečiai yra BBCH 39–45 augimo tarpsnio – nuo visiškai išsiskleidusio vėliavinio lapo iki varpos pasirodymo pradžios. Tai vienas svarbiausių laikotarpių formuojant būsimą derlių, todėl būtina užtikrinti efektyvią augalų apsaugą ir subalansuotą mitybą.

Kviečių dryžligės ir lapų septoriozės paplitimas. Stebėjimų duomenimis, kviečių dryžligė nustatyta daugiau nei pusėje tirtų pasėlių (55 proc.), tačiau pažeidimo intensyvumas kol kas nedidelis (0,57 proc.). Lapų septoriozė aptikta rečiau (17,5 proc. pasėlių), tačiau jos pažeidimai buvo stipresni (0,86 proc.). Esant šiltiems ir drėgniems orams, abi ligos gali sparčiai plisti ir pažeisti viršutinius lapus, kurie lemia didžiąją dalį grūdų derliaus.

Kviečių dryžligė (Drechslera tritici-repentis) pasižymi trumpu latentiniu periodu, kuris vidutiniškai trunka apie 5–7 dienas esant palankioms šilumos ir drėgmės sąlygoms. Dėl to liga greitai pasireiškia matomais simptomais ir sparčiau išplinta pasėlyje, todėl dažniau stebimas didesnis paplitimas, tačiau atskiruose augaluose intensyvumas išlieka vidutinis.

Lapų septoriozė (Zymoseptoria tritici) pasižymi gerokai ilgesniu latentiniu periodu, kuris dažniausiai trunka apie 14–28 dienas. Dėl ilgesnio infekcijos vystymosi laikotarpio liga plinta lėčiau, tačiau iki simptomų pasireiškimo grybas jau būna labiau išsivystęs augalo audiniuose, todėl gali būti stebimas didesnis pažeidimų intensyvumas net esant mažesniam paplitimui.

Daugelyje laukų vėliavinio lapo apsauga (T2 purškimas) jau atlikta, nes vėliavinis lapas yra visiškai išsiskleidęs. Delsti su šiuo purškimu nereikėtų, ypač tais atvejais, kai pirmasis fungicidas buvo panaudotas anksti. Fungicido pasirinkimą lemia daugelis veiksnių: produkto kaina, vyraujančios oro sąlygos, ligų plitimo intensyvumas, planuojamas derliaus lygis bei numatomos investicijos į pasėlį.

Vis dėlto paskutiniųjų lapų apsauga turėtų būti pakankamai stipri, todėl rekomenduojama rinktis fungicidus, kurių sudėtyje yra bent dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų. Taip pat svarbu įvertinti, kokios veikliosios medžiagos buvo naudotos pirmojo purškimo metu, ir, siekiant sumažinti atsparumo išsivystymo riziką, naudoti kitokio veikimo fungicidus.

Šiuo laikotarpiu kviečių augimas yra itin intensyvus, todėl svarbu nepamiršti ir papildomos augalų mitybos per lapus. Naudinga purkšti mangano, cinko ir vario turinčiomis trąšomis, taip pat magnio ar kalio sulfatais, kurie skatina fotosintezę ir maisto medžiagų pernašą augale. Svarbus išlieka ir azoto papildymas. Tręšimui per lapus tinka karbamido forma, o esant poreikiui galima papildomai panaudoti apie 100 kg/ha amonio salietros (fiziniu svoriu). Šias trąšas rekomenduojama išberti iki varpos pasirodymo, kad augalai spėtų efektyviai pasisavinti azotą per šaknų sistemą.

Žieminių rapsų būklė

Žieminių rapsų pasėliuose intensyvi geltona žiedų spalva palaipsniui nyksta, prasideda ankštarų formavimasis. Šiuo metu rapsai pasiekę BBCH 71–72 tarpsnį, kai formuojasi pirmosios normaliai išsivysčiusios ankštaros (apie 10–20 proc. pilno ankštarų išsivystymo). Po sudėtingesnio ankstyvojo pavasario periodo pasėliai šiuo metu stabilizavosi ir tolygiai pereina į ankštarų formavimo bei brendimo etapą.

Ligos ir kenkėjai. Pasėlių stebėjimų duomenimis, rapsų žiedų pažaliavimo simptomai nustatyti 8 proc. tirtų laukų. Žieminių rapsų pasėliuose aptikta pavienių augalų, kuriems būdingi fitoplazmų sukeltos ligos požymiai: pažaliavę žiedų vainiklapiai, deformuoti žiedai bei iš jų susiformavę kišenės formos, į ankštaras panašūs dariniai. Šie simptomai siejami su fitoplazmų infekcija, kurią platina cikadėlės, dažniausiai keturjuostė cikadėlė (Macrosteles quadrilineatus). Šių vabzdžių populiacija ir aktyvumas didėja esant šiltoms oro sąlygoms.

Cikadėlės užsikrečia maitindamosi infekuotais augalais šeimininkais ir, praėjus maždaug 2–3 savaitėms po užsikrėtimo, tampa pajėgios perduoti fitoplazmas sveikiems augalams. Nors pačios cikadėlės paprastai nesukelia reikšmingų tiesioginių rapsų derliaus nuostolių, jų svarba yra didelė dėl gebėjimo platinti ligos sukėlėjus.

Patekusios į augalo audinius, fitoplazmos sparčiai dauginasi laidžiuosiuose audiniuose, o pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 2–3 savaičių. Pažeisti rapsai vietoje normalių žiedų formuoja žalias, į lapus panašias struktūras (filodiją), sutrinka generatyvinių organų vystymasis, todėl žiedai ir ankštaros nesusiformuoja arba būna stipriai deformuoti.

Fitoplazmų šeimininkų spektras yra platus. Be rapsų, jos gali infekuoti javus (žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, rugius, avižas), bulves, pupas, pomidorus, salotas, morkas bei daugelį piktžolių rūšių, kurios gali veikti kaip infekcijos rezervuarai.

Svarbiausia profilaktinė priemonė – ligos pernešėjų kontrolė, mažinant cikadėlių populiaciją pasėliuose ir jų aplinkoje, taip pat naikinant piktžoles, galinčias būti fitoplazmų ir jų pernešėjų prieglobsčiu.

Verticiliozės stebėsena. Ar jau patikrinote savo rapsų pasėlius dėl verticiliozės? Ankstyvaisiais augalų vystymosi tarpsniais šios ligos požymius nustatyti gana sudėtinga, todėl rapsų žydėjimo pabaigos laikotarpis yra tinkamas metas pradėti atidesnę pasėlių apžiūrą. Pirmieji matomi simptomai dažniausiai pasirodo būtent žydėjimo metu, tačiau aiškiausi ir būdingiausi ligos požymiai išryškėja brendimo tarpsniu, likus maždaug 3–4 savaitėms iki derliaus nuėmimo.

Vienas iš pagrindinių verticiliozės požymių – ant stiebų, dažniausiai vienoje jų pusėje, susidarančios išilginės gelsvos juostos, besitęsiančios nuo viršutinės stiebo dalies žemyn. Ligai progresuojant pažeistos vietos įgauna rausvai rudą atspalvį ir aiškiai kontrastuoja su sveikais audiniais. Viršutinis stiebo sluoksnis pradeda lengvai luptis, o po juo matomi tamsiai pilki audiniai, kuriuose susiformuoja smulkūs grybo dariniai – mikroskleročiai. Juos galima įžiūrėti naudojant didinamąjį stiklą.

Mikroskleročių taip pat randama šaknų audiniuose. Pažeistos šaknys tampa pilkšvos, vėliau pradeda nykti ir pūti. Dėl šios priežasties stipriau užsikrėtusius augalus lengva išrauti iš dirvos, nes jų šaknų sistema būna smarkiai pažeista.

Reguliarus pasėlių stebėjimas ir ankstyvas ligos židinių nustatymas leidžia geriau įvertinti verticiliozės paplitimą lauke bei planuoti tinkamas prevencines priemones ateinantiems sezonams.

Nuotrauka: LAMMC, IKMIS Augalų ligų katalogas

Įdomu! IKMIS sistemoje galima matyti ir lyginti įvairiuose Lietuvos rajonuose palydovų fiksuotus, Konsultavimo tarnybos konsultantų stebimų pasėlių laukus. Konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su palydovinių vaizdų teikėja, Vokietijos įmone „Geocledian“, suteikia galimybę visiems IKMIS vartotojams susipažinti su kosminių, dirbtinių žemės palydovų Copernicus Sentinel-2 ir U.S. Geological Service Landsat-8 fiksuojamais duomenimis, pritaikytais žemės ūkio augalus vertinti nuotoliniu būdu. Pasirinkę dominantį rajoną, augalą ir indeksą (NDVI – vegetacijos indeksas, NDRE – chlorofilo indeksas, NDWI – vandens indeksas, SAVI – dirvožemio indeksas ir kt.), peržiūrėsite lauko duomenis grafike pagal fiksuotą datą arba chronologine tvarka galėsite peržiūrėti visus duomenis.

NDVI duomenys iš žieminių rapsų pasėlio Radviliškio r. (www.ikmis.lt)

23 metų savaitės VAT aktualijos

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informuoja apie naujai įregistruotus augalų apsaugos produktus. Informaciją skaitykite čia.

Taigi, kai orų prognozės gali pasikeisti net per kelias valandas, vien žvilgsnio į dangų nebeužtenka. Todėl nepamirškite pasitelkti ir atnaujintos IKMIS sistemos. Mobiliojoje programėlėje galite užsisakyti automatinius perspėjimus apie ligų ir kenkėjų plitimo riziką bei orų pokyčius pagal arčiausiai jūsų laukų esančios agrometeorologinės stoties duomenis. Kuo anksčiau gausite svarbią informaciją, tuo daugiau galimybių turėsite užkirsti kelią problemoms dar joms neįsisiautėjus.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantų komanda ir vyr. specialistė Giedrė Masliukovienė (mob.: +370 612 72 970).