Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Iš komandiruotės grįžus: Estijoje ūkininkaujantis H. Marrandi pasirinko tikslųjį tręšimą

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2020-09-14

© LŽŪKT nuotr.

Ūkininkas Hanno Marrandi ūkininkauja 900 ha ūkyje, Estijos Märjamaa rajone. Augina kviečius, miežius, rapsus ir pupas, teikia paslaugas kaimyniniams ūkiams. Jis noriai dalijosi patirtimi su LŽŪKT specialistais ir rajonų biurų augalininkystės konsultantais.

Hanno Marrandipradėjo ūkininkauti 1996 m. turėdamas 35 ha žemės, dabar dirba 900 ha, 400 ha – nuosavi, likusius ūkininkas nuomoja. „Žemės nuomos mokestis kyla. Yra tokių, kurie už 1 ha prašo 200 Eur“, – nuogąstavo jis.

Toliausias ir didžiausias laukas – 60 ha už 17 km, jei per naktį nespėja atlikti darbų, mašinas palieka, yra įrengtos pašiūrės. Mažiausias laukas – 0,9 ha. Darbus atlikti ūkininkui padeda 6 samdomi darbuotojai.

Kadangi laukai akmenuoti, ūkininkas turi net kelis ekskavatorius akmenims iškelti, specialų aparatą jiems rinkti. „Seniai ariau, tai dabar problema mažesnė. Ariant jų atsiversdavo ir atsiversdavo“, – situaciją komentavo ūkininkas, pripažinęs, kad laukus aria vis rečiau.

Laukai derlingi. Vidutinis žemės našumo balas – 26, yra tokių, kurių našumo balas siekia 45–46. Ten 10 t/ha kuliama be problemų. Pernai vidutinis žieminių miežių derlius buvo apie 6,5 t/ha, o kviečių – 9 t/ha.

Ūkininkas pasirinko 6 laukų sėjomainą: pupos, kviečiai, miežiai, rapsai, kviečiai, miežiai. Žirnių Hanno neaugina, nes juos nuimti reikia tuo pačiu metu kaip kviečius.

Pupas augina žalinimui. Sako, kad jos kartais nustebina. „Didžiausias pupų derlius buvo 7 t/ha, o kainuoja 270 Eur/t – geriau už grūdinius augalus, bet užpernai viskas liko lauke. Mūsų klimatas nepatinka. Jei Lietuvos pietiniuose rajonuose galima sėti prancūziškas veisles, pas mus ne“, – sakė Hanno.

Tręšimas – tik ištyrus dirvožemį

Ūkininkas jau seniai taiko tiksliojo tręšimo technologiją, t. y. augalus tręšia pagal dirvožemio tyrimų duomenis. Dirvožemio tyrimų rezultatai suvedami į tręštuvo kompiuterį ir laukai tręšiami tiksliai pagal augalų maisto medžiagų poreikį. Rezultatai akivaizdūs. Jei anksčiau Hanno kuldavo 4 t/ha, dabar – 6–7 t/ha.

Didelį dėmesį skiriantis dirvožemio tyrimui, ūkininkas sakė, kad rūgščias dirvas kalkina maltomis kalkėmis.

Web-pav2Hanno Marrandi įsitikinęs dirvožemio tyrimo nauda. Patirtimi ūkininkas dalinasi su LŽŪKT augalininkystės konsultantais.

Estijoje tręšimo planą fosforo ir kalio trąšomis privaloma parengti, o azotinėmis – rekomenduojama. Šią paslaugą atlieka Konsultavimo tarnybos konsultantai. Vidutinis grūdinių augalų tręšimo azotinėmis trąšomis kiekis Hanno ūkyje – 170–180 kg į hektarą. „Karbamidas augalams – kaip C vitaminas žmogui“, – šių azotinių trąšų svarbą ūkyje auginamiems augalams akcentavo ūkininkas.

Augimo reguliatorių ūkininkas naudoja tris kartus. Jis minėjo, kad miežių pasėliuose problema – tinkliškoji dryžligė, kad ji neišplistų, anksti nupurškia fungicidu kartu su herbicidu.

Hanno pasakojo, kad Estijoje tarą nuo pesticidų surenka firmos, kurios juos parduoda. Tai puikus pavyzdys Lietuvai, nes mūsų šalyje taros tvarkymo problema dar neišspręsta.

Ūkyje bandyti ir biologiniai produktai. Tik, ūkininko manymu, tręšiant laukus mėšlu, juos naudoti netikslinga. Žinoma, tokiam ūkiui mėšlo reikia daug, todėl juo tręšiami tik tie laukai, kuriems organinės trąšos būtinos. „Aš laukams tręšti perku vištų mėšlą. Jo išbarstau 8 t/ha, granuliuoto neperku, nes jis 10 kartų brangesnis“, – patirtimi dalinosi Hanno.

Ūkininkas sakė, kad augalų apsaugos produktų naudotojams skirtus kursus reikia išklausyti kas 5 metus. Atnaujinti žinias, pasak jo, būtina, nes pasikeitimų būna net ir po metų.

Praeitas ruduo ir pavasaris buvo lietingi, pasėliams kliuvo krušos, nežiūrint to, javai ir rapsai neišgulė, o pupas, pasak ūkininko, tiesiog nuplovė.

„Pasėlių draudimas labai brangus. Aš neturiu tiek pinigų, kad drausčiau. Valstybės parama menka“, – į klausimą apie draudimo galimybę atsakė Hanno.

Web-pav1Šiemet ūkininkas išasfaltavo ūkinių pastatų kiemą

Nenori įsipareigoti

Europos Sąjungos parama ūkininkas naudojosi tik ūkininkavimo pradžioje. Sakė, kad traktorius pirko tik už savus pinigus, niekada nepirko naujų, tik naudotus.

„Drauge ūkyje darbuojasi sūnus. Jis tęs mano darbus, todėl nenoriu prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriuos jis turėtų įgyvendinti“, – apie riziką dėl įsipareigojimų gavus Europos Sąjungos paramą kalbėjo Hanno Marrandi.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Keturi ūkiai – keturios skirtingos patirtys