Gruodžio 07 d., antradienis | 21

Jei renkatės aplinkai draugiškas dirvožemio gerinimo priemones

Emilija Jokimaitė
LŽŪKT Jurbarko r. biuro augalininkystės konsultantė
2021-10-01

© LŽŪKT nuotr.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.
Agroakademija.lt

Dirvožemis yra gamtos kūnas, kuriame pilna gyvybės, nematomos mūsų akimis. Tai dirvožemio mikroorganizmai: bakterijos, aktinobakterijos ir grybai, būtini organinėms medžiagoms skaidyti. Vis daugiau ūkininkų supranta, jog darni augalininkystė – tai kur kas daugiau nei sintetinių pesticidų ir trąšų naudojimas. Todėl natūraliai suyrančių biologinių preparatų integravimas, mažesnio intensyvumo žemdirbystės technologijų ir sėjomainos taikymas yra vieni iš sprendimų žemės ūkyje norint pasiekti našų, rentabilų ir aplinkai draugišką rezultatą. Kodėl? Trumpai ir aptarsime.

Kiek ir kokie mikroorganizmai

Mikroorganizmų biomasė 1 ha dirvožemio gali sudaryti 3–5 t. Augalų šaknų zonoje yra labai daug mikroorganizmų, kurie sudaro greito jų dauginimosi ir padidėjusio aktyvumo sritį – rizosferą. Didžioji dalis mikroorganizmų yra saprotrofai – minta skaidydami nuokritas, smulkintus šiaudus, ražienojus, kitas augalines liekanas. Kiti mikroskopiniai organizmai su augalais susieti simbiotiniais ryšiais. Pavyzdžiui, šaknų aplinkoje aptinkamos azotą fiksuojančios bakterijos verčia atmosferos azotą augalui prieinamais junginiais, mainais misdamos šaknų išskyromis. Dirvožemyje mikroorganizmai, kaip ir augalai, tarp savęs kovoja dėl geresnių gyvenimo sąlygų, vyksta kova dėl maisto, deguonies ir kt.

Kas slopina mikroorganizmų procesą
nearimine_V

Dirvožemio derlingumui ir mikrobiologiniam aktyvumui neigiamą poveikį turi intensyvios augalų auginimo technologijos, galinga sunkiasvorė technika, dideliais kiekiais naudojamos mineralinės trąšos bei pesticidai. Tyrimai rodo, jog šlapios dirvos suslėgimas labai padidina dirvožemio tankį, pablogina poringumą bei aeraciją, o tai lemia pastebimai sumažėjusį mikroorganizmų kiekį. Į sausos dirvos suslėgimą, analogiškai kaip ir į šlapios, azotą fiksuojančios bakterijos reaguoja neigiamai. Itin didelės azoto trąšų normos slopina azoto fiksacijos procesą – azotobakterių paplitimą ir fermentų, dalyvaujančių organinių azoto ir anglies junginių hidrolizėje, aktyvumą. Tai gali būti siejama su dirvožemio parūgštėjimu, amoniakinio ir nitratinio azoto susikaupimu dirvožemyje (ir net augaluose), augalų išretėjimu ir azoto trąšų efektyvumo sumažėjimu.
dirvozemio matavimas_V

Vienas iš svarbesnių veiksnių, lemiančių azoto fiksaciją, yra dirvožemio rūgštingumas. Optimali dirvožemio reakcija skirtingų rūšių gumbelinėms bakterijoms yra pHKCl apie 7,0. Todėl rūgščių dirvožemių kalkinimas sužadina mikroorganizmų aktyvumą ir biologinio azoto fiksacijos procesus. Manoma, kad ankštiniams augalams suformavus veiksmingą simbiozę su gumbelinėmis bakterijomis, jų šaknys sorbuoja daugiau kalcio, magnio, fosforo ir kitų sunkiai tirpstančių junginių gilesniuose sluoksniuose ir pakelia juos į viršutinius. Taigi, ankštiniai augalai sumažina maisto medžiagų išsiplovimą į gilesnius sluoksnius ir sumažina gruntinių vandenų taršą. Tyrimais nustatyta, jog gausų dirvožemio mikroorganizmų, labiausiai azotą fiksuojančių ir amonifikuojančių, paplitimą lemia tręšimas kraikiniu mėšlu, daugiamečių žolynų, ypač ankštinių auginimas, bei tinkama augalų kaita.

Dar viena svarbi mikroorganizmų grupė yra fosfatus tirpinančios bakterijos, kurios geba pakeisti organinius ir neorganinius fosforo junginius į augalams pasisavinamas formas. Tyrimai rodo, jog fosforą atpalaiduojančių bakterinių preparatų naudojimas padeda intensyviau vystytis augalo šaknims, ir tai lemia didesnį derlių. Tai paaiškinama tuo, kad bakterijos suaktyvina augalo fitohormonus auksinus, giberelinus, citokininus.

Kodėl naudingi bakteriniai preparatai ir biostimuliantai

Taigi, rinkoje be įvairių bakterinių preparatų atsiranda ir biostimuliantai. Augalų biostimuliatoriai – tai medžiagos, skatinančios augale natūraliai vykstančius procesus, tokius kaip medžiagų apykaita, medžiagų pasisavinimas, atsparumas abiotiniam stresui. Žinoma, kad biostimuliatoriai tiesiogiai veikia ne tik augalus, bet ir gerina dirvožemio mikroorganizmų būklę, skatina bakterijų dauginimąsi ir įvairovę. Lietuvoje plačiausiai naudojami augaliniai biostimuliatoriai – huminės medžiagos ir jūros dumblių ekstraktai.

Organinės trąšos, kurių sudėtyje yra huminių medžiagų kompleksų, naudojamos siekiant pagerinti huminių ir fulvo rūgščių balansą dirvožemyje. Jūros dumbliuose esančios aktyvios medžiagos skatina augalų antžeminių dalių bei šaknų vystymąsi ir augimą, padeda augalams atlaikyti nepalankias meteorologines sąlygas, atremti ligų sukėlėjus. Atlikti tyrimai rodo, kad jūros dumblių ekstrakto panaudojimas ankštinių augalų pasėlyje, padidina simbiotinių bakterijų kiekį rizosferoje.

Rinkoje siūloma nemažai biostimuliatorių su dumblių ekstraktais. Aptarsime kelis iš jų. Lietuvoje galima įsigyti mikrobiologinį preparatą BioSpektrumWG, kuris naudojamas prieš javų, rapsų sėją ir jos metu. Taip pat naudojamas sodams laistyti, daržams purkšti, laistyti sėjos ar dygimo metu. Šiame produkte yra ne tik naudingųjų mikroorganizmų, padedančių augalams įsisavinti maisto medžiagas, bet ir jūros dumblių ekstraktų, huminių ir fulvo rūgščių.

Kelpak® jūros dumblių ekstraktas daugiausiai naudojamas daržininkystėje sėkloms mirkyti, laistyti, purkšti per lapus. Šis produktas stimuliuoja augalų šaknų vystymąsi, spartina stiebo augimą, didina žiedų gausumą.

Amalgerol® naudojamas po derliaus nuėmimo, purškiama ant ražienų. Produktas pagreitina augalinių liekanų mineralizaciją, o jame esantys jūros dumblių alginatai padeda palaikyti dirvos drėgmės balansą.

Apibendrinant pateiktų biostimuliantų veikimą ir atliktus tyrimus, galime teigti, kad tokios trąšos gerina ne tik dirvos mikrobiologinį aktyvumą, bet ir skatina augalo šaknų vystymąsi bei maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio. Be to, biostimuliantai gamtoje natūraliai suyra, todėl yra naudingesni už cheminiu būdu sintetintas trąšas.

Ilgainiui ūkininkai ima suprasti, jog darni augalininkystė – tai kur kas daugiau nei sintetinių pesticidų ir trąšų naudojimas. Todėl natūraliai suyrančių biologinių preparatų integravimas, mažesnio intensyvumo žemdirbystės technologijų ir sėjomainos taikymas yra vieni iš sprendimų žemės ūkyje norint pasiekti našų, rentabilų ir aplinkai draugišką rezultatą.

Straipsnį recenzavo LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistė dr. Romutė Mikučionienė

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.