Balandžio 23 d., antradienis | 24

Kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro žemės ūkyje?

2023-05-11

Aplinkos apsaugos agentūra pasidalijo sukurta dar viena švieslente. Anot kūrėjų, interaktyvus įrankis sukurtas siekiant atlikti analizę ir suteikti išsamesnį vaizdą apie susidariusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį žemės ūkyje.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra svarbi aplinkosaugos problema, sukelianti klimato kaitą ir globalinį atšilimą. Žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuris turi didelę įtaką išmetamų ŠESD kiekiui. Norint tikslios analizės ir valdymo priemonių, būtina turėti išsamią informaciją apie susidariusį ŠESD kiekį ir jo šaltinius žemės ūkio sektoriuje.

Švieslentė yra padalinta į penkias dalis, kuriose galima analizuoti ne tik susidariusį ŠESD kiekį įvairiose žemės ūkio kategorijose, bet ir veiklos duomenis, kurie naudojami susidariusiam ŠESD kiekiui apskaičiuoti. Duomenys švieslentėje yra pateikiami nuo 1990 metų.

Pirmasis polapis skirtas bendrai situacijai apie susidariusį ŠESD kiekį žemės ūkyje apžvelgti. Jame pateikiama informacija apie bendrą ŠESD susidarymo lygį bei pasiskirstymą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės.

Pagal pateiktus duomenis, matyti, kad ankstesniais metais gyvulininkystė labiausiai prisidėdavo prie ŠESD kiekio augimo, susidariusi ŠESD kiekio dalis siekė net 70 proc.. Tačiau nuo 2019 metų stebimas pokytis, kuomet gyvulininkystė ir augalininkystė pradėjo išskirti panašią ŠESD dalį. O nuo 2020 metų fiksuojama, kad didesnis ŠESD kiekis susidarė augalininkystėje. Toks pokytis susijęs su gyvulių skaičiaus mažėjimu ir padidėjusiu mineralinių azotinių trąšų naudojimu.

Gyvulininkystėje didžiausią dalį ŠESD sudaro galvijų žarnyno fermentacija. Iš visų ŠESD, susidarančių gyvulininkystės apie 80 proc. yra tiesiogiai susiję su galvijų išskiriamomis dujomis. Galvijų žarnyno fermentacija yra natūralus procesas, kurio metu susidaro metanas – viena iš ŠESD.

Augalininkystėje žymiai išsiskiria mineralinių azotinių trąšų naudojimas. Remiantis duomenimis, apie 43 proc. viso augalininkystėje susidariusio ŠESD kiekio yra tiesiogiai susiję su mineralinių azotinių trąšų naudojimu. Šių trąšų naudojimas prisideda prie N2O ir CO2 didėjimo.

Visi duomenys apie ŠESD yra pateikiami CO2 ekvivalentine išraiška, kuri leidžia lyginti skirtingų dujų poveikį.

Aplinkos apsaugos agentūra ateityje planuoja ŠESD švieslentes pildyti ir kitų sektorių (energetikos, transporto ir kt.) duomenimis, kad būtų galima analizuoti ŠESD pokyčius konkrečiame sektoriuje pagal kategorijas. Identifikavę jautriausias ir labiausiai visuomenę dominančias aplinkosaugos sritis, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pateiks ir daugiau panašių produktų, leisiančių sekti pokyčius.

Susipažinti ir padaryti daugiau įžvalgų galite čia.

agroakademija.lt pagal Aplinkos apsaugos agentūros informaciją