Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24
Lauko diena Šalčininkuose: dirvožemio kalkinimo ypatumai
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2020-07-08
© LŽŪKT nuotr.
Šiandieną ūkininkavimo sąlygas apsunkina klimato kaita ir dirvožemio degradacija. Prie pastarosios priskiriamas ir dirvožemio rūgštėjimas. Kuo augalų mitybai ir vystymuisi svarbus dirvožemio tirpalo pH, kokie procesai ir auginimo technologijos skatina dirvožemio rūgštėjimą, ar dirvožemio kalkinimas „prigesino“ Rytinės Lietuvos dirvožemius? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų Šalčininkų rajono žemdirbiai atsakymų ieškojo drauge su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantais ir specialistais surengtoje lauko dienoje, kurioje buvo apžvelgti dviejų parodomųjų gamybinių bandymų tarpiniai rezultatai ir pasėlių būklės vertinimo ypatumai.
„Priklausomai nuo dirvožemio rūgštumo, augalų derliai, palyginti su nerūgščiais, gali būti 20–50 proc. mažesni, nesrūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų maisto elementų pasisavinimą ir tuo pačiu derlingumą. Rūgščiuose dirvožemiuose trūksta kalcio ir magnio, yra daug mangano ir boro, maisto medžiagos pereina į netirpias, augalams neprieinamas formas, patiriama daugiau maisto medžiagų, ypač azoto, nuostolių. Vienas iš būdų mažinti dirvožemio rūgštėjimą – jį kalkinti. Tuomet gerėja jo savybės, padidėja augalams prieinamų maisto medžiagų, sumažėja fitotoksiškų elementų kiekis, keičiasi mikroorganizmų gausa ir sudėtis dirvožemyje, augalai geriau įsisavina maisto medžiagas, formuojasi stipresnė šaknų sistema, o taip pat pagerėja biocheminiai procesai augaluose – didėja baltymingumas, krakmolingumas, mažėja nebaltyminio azoto kiekiai, ypač nitratų“, – teigia LŽŪKT augalininkystės specialistė dr. Romutė Mikučionienė.
Pasak specialistės, augalų mitybai ir vystymuisi svarbus dirvožemio tirpalo pH. Palankiausiai mikro- ir makroelementai pasisavinami, kai dirvožemio tirpalo pH 6,0–6,5. Kai dirvožemis sąlygiškai rūgštus (pH 5,5),ribotai pasisavinami fosfatai, kalis, kalcis, magnis, iš dirvožemio išplaunami mikroelementai, vyksta denitrifikacija. Kai tirpalo pH 4,0–5,0 dirvožemis yra rūgštus, tai fosfatai augalams tampa visai neprieinami, o kai pH mažiau nei 4,0, tai pasireiškia augalams žalingas aliuminis, slopinama bakterijų ir kitų dirvožemio mikroorganizmų veikla. Nepalankus augalams ir šarminis dirvožemio tirpalo pH, tada sunkiau pasisavinami fosfatai, kalis, mikroelementai (išskyrus molibdeną).
Dirvožemio rūgštėjimą skatina rūgštūs krituliai, žemės ūkyje taikomos technologijos, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis mineralinėmis trąšomis, intensyvus pesticidų naudojimas, mitybos elementų išplovimas bei išnešimas iš dirvožemio kartu su augalų derliumi. Mokslininkų tyrimų duomenimis dėl šių priežasčių ariamasis sluoksnis kasmet netenka nuo 120–300 kilogramų iš hektarą kalcio. Nustatyta, kad kalcio daugiau išsiplauna iš priemolių, kiek mažiau iš priesmėlių. Kalcio išsiplovimas priklauso nuo iškritusių kritulių kiekio, pvz., iškritus 868 milimetrams kritulių išsiplauna 555 kilogramai iš hektaro kalcio priemolio dirvožemiuose arba 484 kilogramai iš hektaro kalcio priesmėlyje. Taip pat kalcio ir magnio katijonai išsiplauna tręšiant didelėmis trąšų normomis.
„Patręšę augalus azoto 170, o fosforo ir kalio 340 kilogramų į hektarą veikliąja medžiaga norma, pavasarį kalcio netenkame 150 kilogramų iš hektaro, magnio – 26 kilogramų iš hektaro priemolio dirvožemiuose, o priesmėlio dirvožemiuose beveik per pus daugiau, atitinkamai 254 kilogramai iš hektaro kalcio ir 36 kilogramai iš hektaro magnio“, – vardija dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė.
Anot specialistės, labai svarbu pažinti savo dirvožemį, palaikyti jo gyvybingumą ir produktyvumą. Tačiau tai nemenkas iššūkis ūkininkaujantiems, nes tam reikia nemažai kantrybės ir pastangų. „Kalkinti būtina priesmėlio dirvožemius, kai jų pH mažiau nei 5,2; priemolio ir molio dirvožemius, kai pH mažiau nei 5,5. Palaikomasis kalkinimas vykdomas praėjus keleriems metams nuo pagrindinio kalkinimo ir priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Smėlio – kas ketverius-penkerius metus. Priesmėlio, lengvų priemolių ir priemolių – kas septynerius-dešimt, o sunkius priemolius ir molius – kas devynerius-dešimt metų“, – rekomenduoja dr. Romutė Mikučionienė.
Išbandomos 6 kalkinės medžiagos
Siekdama skatinti žemdirbius gerinti dirvožemio derlumą naudojant ekonomiškai pagrįstus technologinius sprendimus, leidžiančius tausiai naudoti maisto medžiagas potencialiai didesniems žemės ūkio augalų derliams gauti rūgščiuose dirvožemiuose, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) įgyvendina projektą „Rūgščių dirvožemių derlumo gerinimas efektyvesniam maisto medžiagų prieinamumui ir augalininkystės produkcijos savikainos pokyčiui“. Šiam tikslui pasiekti sąlygiškai rūgščiuose dirvožemiuose skirtingose Lietuvos vietose įrengti 8 bandymai: 6 Vakarų Lietuvoje (Tauragės, Telšių, Klaipėdos, Plungės r.) ir 2 bandymai – Rytinės Lietuvos (Šalčininkų r.) dalyje, kur rūgščių dirvožemių yra daugiausia. Atsižvelgiant į rekomendacijas, kalkinės medžiagos išbertos ir įterptos įrengtuose bandyminiuose laukeliuose. Kiekviename ūkyje yra tiriama po 3 skirtingas kalkines medžiagas. Kontrolei yra paliktas laukas, kuriame kalkinės medžiagos nenaudotos.
Pasak dr. Romutės Mikučionienės, kalkinių medžiagų yra nemažai ir įvairių. Tačiau, norint jas naudoti svarbu žinoti, kokios jos formos: granuliuotos, skaldytos ar milteliai. „Nuo formos priklauso šių medžiagų paskleidimas ir technikos parinkimas. Taip pat labai svarbi yra kalkinės medžiagos neutralizacijos geba ir aktyvumas. Oksidinės trąšos skirtos staigiam efektui gauti, hidroksidinės arba gesintos kalkės yra aktyvesnės už karbonatinę formą. Nuo medžiagos aktyvumo priklauso šių medžiagų paskleidimo laikas. Oksidines formos kalkines medžiagas galima išbarstyti tik po derliaus nuėmimo ar likus 2–3 savaitėms iki sėjos, kad nepakenktume augalams ir jų nenudegintume“, – bandymo įrengimo subtilybėmis dalijasi LŽŪKT augalininkystės specialistė.
Kaip atpažinti kalkinės medžiagos agresyvią formą? Dr. Romutė Mikučionienė pataria, jog reikia žiūrėti, kas užrašyta ant pakuotės. Jei randamas užrašas kalcio oksidas ir jo daugiau negu 90 proc., tai šitą kalkinę medžiagą iš pradžių reikia neutralizuoti, t. y. įterpti šiek tiek anksčiau nei sėja. Jei užrašyta, kad kalcio oksido 50 proc., tai šią trąšą tinkama naudoti ir sėjos metu, t. y. nereikia laukti, kol ji nusigesins. „Renkantis kalkinę medžiagą, svarbu žinoti, koks yra dirvožemio pH ir kiek turime kalkinių medžiagų įterpti, – pataria specialistė. – Dar vienas svarbus aspektas – kokio efekto tikimės: ar labai staigaus ir grieto, ar ilgalaikio, kai medžiaga tirpsta palaipsniui ir savo poveikį atiduoda per augalo vegetacijos laikotarpį. Žinoma, svarbu ir kokius augalus ūkininkas augina – kiek jie yra pažeidžiami rūgščios dirvožemio reakcijos.“
Specialistės teigimu, įrengtuose gamybiniuose bandymuose dirvožemio rūgštingumui reguliuoti naudojamos granuliuotos arba miltelių formos kalkinės medžiagos: Orcal, Polcalc, Oxifertyl, Rolgran ekstra, granuliuotas kalkakmenis, Kalk hum ir Agro kalkės.
„Dėl skirtingos kalkių sudėties ir formos jų naudojimo galimybės skirtingos. Trąšų forma turi įtakos ir įterpimo gyliui, pvz., Rolgran extraįterpti nebūtina, galima berti ant augalų, Oxifertyl ir Kalk hum reikia įterpti sekliai (sekliai įkultivuoti) ir berti augalui sudygus nebetinka, Orcal milteliai turi būti išberti ant suartos/skustos/nedirbtos (tiesioginė sėja) dirvos prieš sėją, optimalus įterpimo gylis – iki 7 cm. Kalkines medžiagas galima barstyti ir ant ražienų iki skutimo pabiroms sudaiginti – tuomet ir šiaudai apsivelia trąšomis, efektyviau vyksta mineralizacijos procesai, kalkės atlieka ligų prevenciją, šarmina dirvožemį, o šiaudai puikiai palaiko tinkama drėgmės kiekį“, – sako dr. Romutė Mikučionienė.
Jaunieji Šalčininkų r. ūkininkai įsitikino – be dirvožemio tyrimų nė iš vietos
LŽŪKT augalininkystės konsultantai kartu su ūkininkais, dalyvaujančiais projekte, vykdo ir prižiūri lauko bandymų eigą, renka tyrimų duomenis: matuoja dirvožemio pH vandeninėje ištraukoje, skaičiuoja augalų sudygimą, produktyvių stiebų derlių, piktžolių rūšinę sudėtį.
Pirmoji lauko dienos dalis vyko Vladislav Ivanov ūkyje. Dieveniškių seniūnijoje, siaurame Lietuvos pasienio kyšulyje, kurį beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija, šeštus metus per 120 ha augalininkystės ūkį valdantis jaunasis ūkininkas rūgščiuose (pH nuo 4 iki 5,4) ūkio dirvožemiuose augina žieminius rugius, vasarinius kviečius, avižas, grikius. Jis iš 14 ha lauko bandymui atriekęs 5 ha plotą.
Ūkininkas pasakoja, kad su LŽŪKT konsultantais išsityręs tik bandyminio lauko dirvožemį, kuriame šiuo metu plaukia rugiai. Pagal dirvožemio tyrimo rezultatus yra parengtas šio lauko tręšimo planas. Vis tik ateityje Vladislav planuoja išsitirti ir kitų laukų dirvožemį, nes kitaip, pasak ūkininko, efektyviai ūkininkauti sudėtinga. „Iš šio lauko, manau, kulsiu 3,5 t/ha. Kulti apie 4 t/ha iš mūsų žemių būtų svajonė. Žinoma, nuo lauko priklauso. Vienam ir 1,5 t/ha krenta, o iš kito ir 7 t/ha būna, tad dirvožemio tyrimai būtini“, – neabejoja Vladislav Ivanov.
Ūkininkas džiaugiasi, kad LŽŪKT Šalčininkų r. biuro konsultantas Eugenijus Lukoševičius pasiūlė dalyvauti projekte. „Esu jaunasis ūkininkas, tad viskas įdomu. Manau, kad reikia eksperimentuoti ir tinkamai rinktis. Šiemet kai kuriuose laukuose žadu taikyti beariminę technologiją. Tai taip pat savotiškas eksperimentas. Žiūrėsiu, pasiteisins, ar ne. Aplamai mūsų krašte dirvožemiai gana rūgštūs. Kai pradėjome kalkinti efektas jau po truputį matosi“, – bandymo naudingumu neabejoja jaunasis ūkininkas.
Vladislav Ivanov ūkyje bandomos 3 skirtingos kalkinės medžiagos: Polcalc, Oxyfertil ir Rolgran extra. 2019 m. rudenį ir 2020 m. pavasarį bandymo laukelyje su įterpimuišbertos 3 t granuliuotų skirtingų kalkinių medžiagų (žiūrėkite video). Nuotraukoje – bandymo įrengimo pradžia 2019 m. rugsėjis. Vladislav tėtis Leonidas drauge su LŽŪKT Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantu Eugenijumi Lukoševičiumi.
Priešsėlis – avižos, dabar – žieminiai „Duoniai“ veislės rugiai.„2019 m. pavasarį prieš bandymo įrengimą atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad atskirų laukelių dirvožemio pH svyruoja nuo 5,2 iki 5,6 (kalio chlorido ištraukoje), o pakalkinus pakilo iki 6,4 (vandens ištraukoje (tirta 2019 m. rugpjūtį)), lapkritį pH siekė 6,3 (vandens ištraukoje)“, – tyrimų rezultatus vardija augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius. Situacija gerėja. Vienas laukas kalkintas Rolgran extra 2 kartus, kiti – po 1 kartą. Naudotos skirtingos kalkinės medžiagos, kurių neutarlizacijos geba ir aktyvumas skiriasi. „Pagal skaičius matosi, kad situacija dirvožemyje gerėja, nors kalkinti tik pradėjome. Jei bandymas pavyks, rūgštingumas sumažės, tai tikrai reikės investuoti į kalkinimą“, – įsitikinęs Vladislav, ketinantis ateityje plėsti ir valdomus žemės plotus.
Eugenijus Lukoševičius, LŽŪKT Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantas, pasakojo, kad atliekant bandymus pasitaikė įvairių niuansų, kuriuos įdomu pasiaiškinti. Štai, kad ir beriant Oxifertil. Ši agresyvi (oksidinė) forma buvo išbarstyta ir sekliai įterpta dvi savaitės prieš rugių sėją 2019 m. rugsėjo 5 d.: dirvožemio pH buvo 5,6 (kalio chlorido ištraukoje), 2019 m. lapkričio 25 d. pamatavus pH vandens ištraukoje – 5,3, o 2020 m. birželio 11 d. vandens ištraukoje – pH 5,4. Kas nutiko?
Tokią dirvožemio reakciją į kalkinę medžiagą paaiškino dr. Romutė Mikučionienė: „Jei dirvožemio tyrimus darome laboratorijoje, jo rūgštingumas matuojamas kalio chlorido ištraukoje, t. y. ištraukiami vandenilio jonai tiek iš dirvožemio sorbuojamo komplekso, tiek vandeniniame tirpale. Toks tyrimas žymiai tikslesnis, nes vandeninėje ištraukoje yra laisvų vandenilio jonų koncentracija. Tai reiškia, kad laisvi jonai atsiranda, kai augalas kvėpuoja ar organinė medžiaga, likusi dirvoje, pūva. Tas, kas yra dirvožemyje, į tą ištrauką nebepatenka. Todėl rūgštingumas pH ištraukoje ir pažemėjo, nes kalcis pradėjo dalyvauti mainų reakcijoje. Vandeninėje ištraukoje matavome tik laisvus jonus, o padidėjus kalcio (Ca2+) ir hidroksilo (OH-) jonų koncentracijai iš dirvožemio sorbuojamojo komplekso išstumiami vandenilio (H+) jonai, kurie padidino laisvų vandenilio jonų kiekį dirvožemio tirpale. Todėl labai svarbu, kokioje ištraukoje dirvožemio rūgštumas atliekamas. Yra didelis skirtumas tarp vieno ar kito metodo. Augalai naudoja ne tik laisvą, kur yra tirpale, bet ir geba pasisavinti maisto medžiagas iš dirvožemio sorbuojamojo komplekso.“
Lauko dienos dalyviai skaičiavo iš 3 bandymo lauko vietų (ir kontrolės) paimtus rugių stiebus bei produktyvias varpas. Apibendrinant galima teigti, kad laukeliuose, kuriuose buvo naudotos kalkinės medžiagos, rugių stiebai storesni ir tvirtesni, beveik visi turėjo suformuotas varpas. Kontroliniame variante stiebai plonesni, silpnesni, daugiau jų neturėjo suformuotų varpų. Taigi, dirvožemio tirpalo neutralizacija leido augalams lengviau pasisavinti azotą ir kitas medžiagas, todėl augalai išaugo stipresni, neatmetė varpoje grūdų užuomazgų.
Įrengus bandymą, dirvožemio tyrimas darytas kalio chlorido ištraukoje ir pH siekė 5,4. Vėliau dirvožemio pH vertinimas buvo atliekamas vandeninėje ištraukoje: sausį pH buvo 6,3. Dirvožemio pH palyginimui buvo atliktas perskaičiavimas iš aktyvaus (pHH2O) į potencialųjį (pHKCl) rūgštumą, kuris parodė, kad dirvožemio rūgštigumas sumažėjo 0,4 (pHKCl ištraukoje 5,8) galutinį rezultatą lemia visas kompleksas veiksnių. Žinoma, galutinis derliaus priedas bus matomas tik po javapjūtės. Tuomet bus paskaičiuotas ir ekonominis įvertinimas.
Bendryste su LŽŪKT konsultantais, įgyjama patirtimi džiaugiasi ir Pavel Iselionis, turintis per 140 ha augalininkystės ūkį Šalčininkųrajono pietvakariuose, Butrimoniųseniūnijoje. Jo ūkyje žieminių rugių „Dankowskie Amber“pasėlyje bandomos Kalk hum, granuliuoto kalkakmenio ir Orcal kalkinės medžiagos.
„Ūkininkavome taip, kaip buvo. Norėjome pagerinti ūkio dirvožemius, todėl paraginti konsultanto Eugenijaus nutarėme dalyvauti projekte. Išsityrėme dirvožemį. Jo pH siekė 4,7–4,8 (kalio chlorido ištraukoje). Pakalkinus ir po 3 mėnesių pamatavus pH vandens ištraukoje pakilo 6–6,3. Žinoma, tai tik projekto pradžia. Rudenį aruodai parodys visus rezultatus. Bet vis tik, manau, kad jau reikia galvoti apie kalkinimą ir nelaukiant projekto pabaigos. Mąstome ir apie beariminę technologiją. Kad sumažintume dirvožemio rūgštingumą, galvojame sėti įsėlius, posėlius ir kitomis priemonėmis didinti humusą. Tai yra labai svarbu“, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas Pavel Iselionis.
Pavel Iselionio pasirinkti žieminiai rugiai „Dankowskie Amber“ atrodė įspūdingai.
„Trečiame bandyme, pas Pavel, rugsėjį išbarstėme Orcal kalkines medžiagas, o jau lapkritį pHH2O pakilo iki 6. Dėl sausros ir drėgmės trūkumo kalkinės medžiagos mažai tirpo. Dirvožemio rūgštingumas nekito. Kai gegužę prasidėjo lietūs, Konsultavimo tarnybos meteorologinė stotelė rodė, kad per mėnesį iškrito 88,4 mm kritulių, tad kalkinės medžiagos pradėjo tirpti, vyko mainų reakcijos tarp dirvožemio sorbuojamojo komplekso ir tirpalo, keitėsi dirvožemio tirpalo reakcija vandeninėje ištraukoje“, – apie drėgmės svarbą kalkinant sakė Eugenijus Lukoševičius.
Jei įdomu, kokie vyksta projekto darbai, tarpiniai ir galutiniai rezultatai, kviečiame atvykti į organizuojamas lauko dienas (liepos 9 d. Tauragėje, liepos 10 d. Telšiuose ir liepos 15 d. Kretingoje). Rudenį visus pakviesime į seminarus, kurie vyks Vilniuje, Varėnoje, Jurbarke Raseiniuose ir Šiauliuose. Tikslus renginių laikas ir vieta bus skelbiami spaudoje ir LŽŪKT interneto svetainėse www.lzukt.lt irwww.agroakademija.lt.
Projektas vykdomas nuo 2018-12-10 iki 2021-12-10 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veikla“. Paramos sutartis Nr. 14PA-KK-18-1-03440-PR001.
