Lazerinės kaliausės: galimas sprendimas pasėliams apsaugoti

2025-05-16

Tradicinė kaliausė. Asociatyvi freepik.com nuotrauka

Kasmet žemdirbiai, ypač plėtojantys sodininkystę, patiria didelių ekonominių nuostolių dėl paukščių daromos žalos. Žurnale „Pest Management Science“ paskelbtame tyrime mokslininkai pabrėžė lazerinių kaliausių veiksmingumą mažinant varnėnų daromą žalą, pavyzdžiui, saldiesiems kukurūzams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiuo metu yra įvairių atbaidymo priemonių, kurios neleistų paukščiams ar kitiems gyvūnams pakenkti grūdiniams augalams. Tačiau mirtina kontrolė naudojant šautuvus, spąstus ar cheminius avicidus yra mažiau pageidaujama dėl sunkumų gaunant leidimus ir mažėjančio veiksmingumo, nes paukščiai paprastai išmoksta išvengti mirtinų grėsmių.

Be to, cheminių avicidų naudojimas daro toksinį poveikį netikslinėms gyvūnų rūšims ir aplinkai. Todėl, kaip rodo ataskaitos, augintojai ir mokslininkai, siekdami sumažinti pasėlių žalą, dažnai renkasi nemirtinas atbaidymo priemones. Vis tik, nepaisant to, kad rinkoje daugėja nemirtinų atbaidymo priemonių, atrodo, kad nė viena iš jų nėra nuolatinis ar vienintelis sprendimas, kaip išspręsti paukščių daromos žalos pasėliams problemą.

Tirtas lazerinių kaliausių veiksmingumas

Naujame tyrime mokslininkai iš Floridos universiteto ir Rodo salos universiteto (JAV) tyrė lazerinių kaliausių veiksmingumą, mažinant europinių varnėnų daromą žalą pieninės brandos cukriniams kukurūzams. Tyrimas buvo atliktas kontroliuojamomis eksperimentinėmis sąlygomis, kai lazerio panaudojimo ir kontrolinės sąlygos buvo keičiamos kasdien, leidžiant kiekvienam paukščių būriui penkias dienas laisvai maitintis.

Regimieji lazeriai skleidžia sutelktą, koherentinį vieno bangos ilgio šviesos pluoštą. Asociatyvi freepik.com nuotrauka

Mažesnė žala kukurūzams

Tyrėjai pastebėjo, kad lazeriu saugojamuose laukeliuose kukurūzų pažeidimų sumažėjo daugiau kaip 20 %. Asociatyvi freepik.com nuotrauka

Pasak mokslininkų, regimieji lazeriai skleidžia sutelktą, koherentinį vieno bangos ilgio šviesos pluoštą, priešingai nei dauguma šviesos šaltinių, kurie skleidžia nepoliarizuotą kelių bangos ilgių ir skirtingo intensyvumo spinduliuotę. Todėl atrodo, kad lazeriai gąsdina paukščius ir sukelia pabėgimo reakciją, kaip ir kiti gąsdinimo prietaisai. Rezultatai rodo, kad lazeriai gali veiksmingai atbaidyti pasėlius niokojančius paukščius.

Jie taip pat pastebėjo, kad paukščiai, maitindamiesi ant natūralių kukurūzų burbuolių, dažniausiai nutūpia ant svyruojančių kukurūzų stiebų, todėl jiems tenka kyboti lazerio poveikio zonoje, patirti didesnę lazerio spindulių sklaidą ir trikdymą, taigi, jiems daug sunkiau išvengti lazerio poveikio.

Dėl kukurūzų lapijos aplinka ir potencialūs plėšrūnai yra blogai matomi, todėl varnėnai geriau suvokia galimą riziką, o tai padidina lazerių veiksmingumą. Be to, jei lazeriai bus pagaminti ekonomiškai efektyviai, tai gali būti veiksmingas ir netoksiškas techninis sprendimas, padedantis augintojams apsaugoti pasėlius nuo paukščių daromos žalos.

Ar atstumas turi įtakos efektyvumui?

Šiame tyrime apsiribota tik lazerio poveikiu 30 m atstumu. Tyrėjai nustatė labai stiprų lazerio atbaidymo poveikį iki 20 m atstumu, o 30 m atstumu – beveik jokio. Tačiau, pasak tyrėjų, jų tyrime pastebėtas nuotolio veiksnys yra mažiau svarbus arba netaikytinas realioje lauko aplinkoje, nes augintojai, atlikę lauko tyrimus, pastebi, kad visas paukščių pulkas, aptikęs lazerį, paprasčiausiai neapsistoja tame lauke.

Agroakademija.lt informacija. Parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT