Birželio 25 d., šeštadienis | 22

Mindaugo Kinderio veisliniame limuzinų ūkyje ūkininkaujama žaliai

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-06-10

Mindaugo Kinderio ūkininkavimo kelias prasidėjo beveik prieš dešimtmetį. Kišenėje turėdamas ekonomikos bakalauro diplomą, anykštėnas jau kurį laiką svajojo apie nedidelį ūkelį, kaip pats sako: „širdžiai mielą užsiėmimą“. Tad sužinojęs, kad Leliūnuose, Utenos pašonėje, garbaus amžiaus ūkininkas parduoda ūkį, ilgai nesvarstė. Pradėjęs nuo 30 limuzinų veislės mėsinių galvijų, šiandien puoselėja ekologinį veislininkystės ūkį, kuriame ganosi per 200 galvijų banda, siekiama ir toliau auginti aukštos genetinės kokybės limuzinus ir diegti kuo daugiau ekologiškų sprendimų.

„Gavosi taip, kad ne į banką nuėjau dirbti, bet pasiėmiau paskolą ir įsigijau ūkį. Labai sunkiai, bet pavyko bankui įrodyti, jog galėsiu ūkininkauti – kad pakankamai turiu žinių, nors mano tėvai su žemės ūkiu nieko bendro nėra turėję“, – pasakojo Mindaugas ir juokdamasis prisiminė, kaip banke jo klausinėjo, kuo karvė skiriasi nuo telyčios.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Pasak Mindaugo, darbo ūkyje netrūksta, todėl stengiamasi kai kuriuos procesus optimizuoti, skiriant didelį dėmesį inovacijoms, bandos gerinimui ir ūkio veiklos efektyvinimui, kaip ūkininkauti paprasčiau ir draugiškiau aplinkai. Nuo pat įsikūrimo gerinama limuzinų veislės genetika. Pradžioje buvo ir mišrūnų, dabar – tik grynaveisliai limuzinų galvijai. Mindaugas sako, kad šios veislės karvių labai stipriai išreikštos motiniškos savybės, taip pat gera skerdenos išeiga.

Ūkyje „darbuojasi“ bulius, prieš penkerius metus įsigytas iš Prancūzijoje, limuzinų veislės galvijų kilmės krašte, veikiančios Lano (Lanaud) kontrolinio auginimo stoties. Mindaugas įsitikinęs, kad įsigijus geros genetikos labai svarbu ją puoselėti ir toliau gerinti, kaupti duomenis, analizuoti. Svarbiausia, kad veislinis darbas nenutrūktų. Jo teigimu, veislininkystė Lietuvoje gal nelabai dideliais žingsniais, bet eina į priekį, ūkininkai vis labiau supranta jos svarbą, ateina suvokimas, kad veislinis darbas reikalingas ir produkcijos ūkiuose.

Ūkyje išbandomos įvairios bandos gerinimo technologijos, nes, pasak, Mindaugo, bulius yra tik pusę genetikos. Todėl ji gerinama renkantis sėklinimą. Rujos nustatymas – pagrindinis veiksnys, turintis įtakos gerai karvių bandos reprodukcinei būklei, todėl dalyvaujat projekte ūkyje įdiegta ir rujų stebėjimo sistema – daliai bandos karvių į didįjį prieskrandį įdėti elektroniniai boliusai.

„Iš pradžių bandėme rujas sinchronizuoti. Sudarėme programą. Reikėjo gyvulius į stakles varyti keturis kartus. Kuo daugiau varinėji, tuo karvėms didesnis stresas ir vis sunkiau tai padaryti. Šis procesas man nepatiko. O su boliusu gerai – gauni į telefoną SMS žinutę, kad rujoja kažkuri „mama“, dar parodomas laikas, kad už 4–5 valandų atsidarys sėklinimo langas, kuris aktyvus bus apie 4 val. Vadinasi, turi maždaug darbo dieną susiplanuoti sėklinimą. Spėji pasikviesti ir sėklintoją. Labai patogu. Boliusą įdėjai ir apie 5 metus ramu. Be to, stebimos ne tik rujos, bet ir sveikatingumas: gyvulio temperatūra, aktyvumas, atrajojimo ciklas. Jei kas negerai, programa informuoja. Tai padeda anksčiau pastebėti problemą ir dar prevenciškai ją išspręsti negu tuomet, kai jau reikia rimtos veterinaro pagalbos“, – skaitmenizuota rujų nustatymo sistema džiaugiasi Mindaugas.

Ne visada dėmesį karvei rodantis bulius duoda gerų rezultatų.

Vytas Gudaitis, Konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės ekspertas, taip pat patikino, kad su buliais-reproduktoriais visko pasitaiko. „Juk jie taip pat gyvas organizmas, reaguojantis į pašarą, stresą, aplinką, žmogų, taip pat ir į karves. Labai gerai, kai bulius padengia visas karves. Dažniausiai taip ir būna. Bet nemažai atvejų, kai bandoje bulius yra 3–4 mėnesius, o tikrini karves ultragarsu ir randi tik 50 proc. besilaukiančių, 40 proc. bulius „nesudirbęs“. Dėl įvairiausių priežasčių. Vien tikėtis rezultatų, kad kelias dienas karvei iš paskos vaikštantis bulius, rodantis jai dėmesį, „šokinėjantis“ būtų per daug rizikinga. Jei mėsinių galvijų bandoje karvė per metus neatvedė veršelio, tai jau problema“, – sakė Vytas Gudaitis.

Specialistas pažymėjo, kad gero buliaus-reproduktoriaus sperma kainuoja nemažai, todėl labai svarbu atsirinkti tinkamos genetikos gyvulius. „Kitas žingsnis – būtina įsivertinti atsirinkto gyvulio istoriją. Jei nusprendėme sėklinti vyresnes karves, reikėtų pasitikrinti, kokie buvo veršiavimaisi. Jei buvo sutrikimų, tokie gyvuliai gali sunkiau apsivaisinti. Svarbu ir bendrai įsivertinti sveikatingumą, ar nėra medžiagų apykaitos ligų, judėjimo problemų. Tai padaryti ūkininkui sudėtinga, reikėtų specialistų pagalbos“, – namų darbus prieš galvijų sėklinimą vardijo Vytas Gudaitis.

„Sveikatingumo programa ir tinkama mityba yra bet kurios veisimo programos reikalavimai, ne išimtis ir taikant dirbtinį apvaisinimą. Be to, ypač pradiniuose programos etapuose, reikia daug darbo ir įgūdžių.Ne kiekvienas ūkis gali įsigyti gerus bulius reproduktorius, todėl tikslusis sėklinimas suteikia galimybę ūkininkams gauti aukščiausios kokybės genetiką iš bulių reproduktorių“, – sakė Vytas Gudaitis, LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas, kuris su Mindaugu bendradarbiauja ir rūpinasi bandos sveikatingumu ne vienus metus. Šįkart ūkininkui buvo pristatyta tiksliojo sėklinimo įranga.

Mindaugas Kinderis jau pernai ūkyje išbandė tiksliojo sėklinimo būdą, kurį itin palankiai įvertino, nes tai – daug paprastesnis ir greitesnis procesas.

„Sėklinant sieki išskirtinės genetinės vertės veršiukų. Bandos kokybę pasigerini ir veislinė medžiaga geresnė pardavimui. Yra 90 „mamų“. Visų susėklinti neišeis. Atsirenki geriausias, o kitos lieka su buliais. Ūkininkų svajonė, kad būtų stambūs gyvuliai, gerai įsisavintų pašarą ir kad „mamos“ būtų pieningos. Šie trys dalykai svarbūs, todėl ir deriname įvairias kombinacijas“, – veisimo principus ūkyje dėsto Mindaugas.

Iki realizavimo veršeliai auginami 16–18 mėnesių. Veislei atrenkama 10–15 proc. buliukų. Vėliau vertinamas jų eksterjeras, sveriama. Bandai atnaujinti pasiliekama apie 20 telyčių. Dalis produktyvių galvijų parduodami veislei, o dalis keliauja ant brandintos jautienos mėgėjų stalo.

Ūkininkauja žaliai

Mindaugas sako, kad jo ūkis – 100 procentų draugiškas gamtai ir žmogui. Šia kryptimi eita nuo pat ūkio įkūrimo. Tai patvirtins netrukus suteiktas ekologinio ūkio sertifikatas.

„Nuo ūkio pradžios galvijus auginame ekologiškai: nenaudojame hormonų, kombinuotųjų pašarų, maitiname tik šienu ir šienainiu. Tai mūsų ūkininkavimo filosofija ir pasirinkimas. Be to, atsirado ir ekonominis interesas, nes gausėja supirkėjų, kurie už ekologiškai užaugintą produkciją atitinkamai siūlo didesnę kainą. Ūkio pripažinimas ekologiniu taip pat duoda pridėtinės vertės. Tai svarbu, nes ekologinę jautieną planuojame parduoti ir klientams“, – pasirinkta ūkininkavimo kryptimi neabejoja Mindaugas.

Limuzinai 8 mėnesius laisvai ganosi natūraliose Aukštaitijos kalvose, o žiemą galvijai šeriami tik žoliniais pašarais: šienu ir šienainiu iš ūkio pievų, kurios užima apie 250 ha, duodama mineralų ir druskos. Mažyliams „desertui” dar duodama skaldytų grūdų, suteikiančių mikroelementų, kurių nėra žolėje.

Gyvuliai laikomi ant gilaus kraiko

„Gyvulius laikome ant kraiko. Aš neabejingas aplinkosaugai, įgyvendindamas ūkio modernizavimo projektą, įsirengiau mėšlo kompostavimo sandėlį ir jam granuliuoti tinkamą įrangą. Jei kratai mėšlą, jį reikia greitai aparti, o jei ne, azoto nuostoliai labai dideli. Granuliuotą mėšlą panaudosime kaip trąšą laukams.Tai ir efektyviau, ir aplinkos tarša daug mažesnė“, – agroakademija.lt pasakoja jaunasis ūkininkas ir priduria, kad tam reikėjo daug pastangų ir kelerių metų darbo įtikinti valdininkus, kad ši mėšlo tvarkymo technologija inovatyvi ir tausojanti gamtą.

Mėšlas du mėnesius kompostuojamas. Netrukus iš jo bus gaminamos granulės. Įranga sumontuota, teliko kai kurie nedideli užbaigimo darbai.

Ūkininkas įsitikinęs, kad vystantys ekstensyvią mėsinę gyvulininkystę gali drąsiai sakyti, kad „ūkininkauja žaliai“. „Kiek domėjausi, tai vienas hektaras pievos anglies iš atmosferos suriša ženkliai daugiau, negu paskui karvė ėsdama žolę, šieną ar ganydamasi virškinimo metu to amoniako vėl išskleidžia. Kaip daug kur spaudoje rašoma ar girdime klaidingai. Ekstensyvus ūkininkavimas yra žalias ūkininkavimas“, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas.

Mindaugas pasakoja, kad taip pat pagal projektą drauge su bendraminčiu ūkininku netrukus įsirengs ekologiškos jautienos brandinimo ir išpjaustymo cechą, padėsiantį užtikrinti išskirtinę ekologiškos jautienos kokybę.

„Planuojame brandinti ir paruošti pirkėjams išskirtinės kokybės jautieną. Taip pat teikti skerdimo, brandinimo ir išpjaustymo paslaugas kitiems ūkininkams. Tikimės, kad tai ne tik leis sukurti didesnę pridėtinę vertę, bet ir pakels ūkių konkurencingumą“, – kalba Mindaugas.

Praverčia ekonomikos žinios

Įgytos ekonomikos žinios niekur nedingo. Mindaugas įsitikinęs, kas ūkis yra verslas, kuriame daug ekonomikos dalykų, juk turi tinkamai susiplanuoti apyvartines lėšas, kad jos užtikrintų verslo augimą ir apsaugotų nuo nenumatytų rizikų. Žinios pravertė ir pačiam rašant projektus, kuriems teko prašyti paramos pagal įvairias programos priemones. Mindaugas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą gavo paramos trims ūkio modernizavimo projektams. Taip jis atnaujino galvijų fermą, pastatė sandėlį pašarams, įsigijo traktorių, sėjamąją, žolės smulkintuvą, šėryklą krautuvą, priekabą, srutovežį kitos ūkiui būtinos įrangos. Ūkininkas pripažįsta, kad be paramos, viskas būtų buvę daug sudėtingiau.

Šiuo metu ūkyje dirba keturi žmonės – tiek pakanka ir pašarams paruošti, ir gyvuliams pašerti. Dėl pievų ir ganyklų atnaujinimo konsultuojasi su Konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresn. gyvulininkystės specialistu Vidu Tolevičiumi, dėl tręšimo planų – su Utenos r. biuro konsultantais. Pats Mindaugas rūpinasi viskuo, kas susiję su ūkio plėtra ir darbų organizavimu.

Paklaustas, kokio dydžio reikia bandos, kad ūkis nebūtų nuostolingas, Mindaugas sako, kad tai labai priklauso nuo to, kokia kryptis pasirinkta ir vizijos, kur bus realizuojama produkcija. „Jei norima galvijus tik užauginti ir atiduoti perdirbti, jų reikės daugiau. Galima gyventi ir puoselėjant nedidelį veislinį ir išskirtinės kokybės ūkį, pvz., 10–30 „mamų“. Jei galvijų yra mažiau, turi realizuoti produkciją – parduoti gyvą gyvulį ir siekti masto ekonomikos arba turėti mažesnį ūkį, tačiau tuomet reikia kurti pridėtinę vertę, pvz., išskirtinę veislinę kokybę ar galutinį produktą vartotojui“, – agroakademija.lt sakė ūkininkas ir priduria, kad vystant ekstensyvios ekologinį mėsinės galvijininkystės ūkį išlaidų nėra daug, tik reikia tinkamos įrangos ir platesnio požiūrio.

Esu užaugęs namuose, kuriuos iš trijų pusių supo Anykščių šilelis, ir tik viena namo siena buvo atgręžta į kaimynus. Esu gamtos vaikas. Taip ir ūkininkaudamas stengiuosi žiūrėti, stebėti gamtos ritmą ir prisitaikyti, o ne cheminėmis priemonėmis spausti naudą“, – savo požiūrį išdėsto Mindaugas Kinderis.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Skaitmenizuota rujų nustatymo sistema mėsinių galvijų bandose. Kalba mokslininkai ir praktikai

LMSU Gyvulininkystės institutas drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir 6 ūkininkais įgyvendina EIP projektą „ Mėsinės galvijininkystės ūkių veiklos ir konkurencingumo didinimas, taikant inovatyvų reprodukcijos monitoringą“.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.