Neatsipalaiduokite – ŠESD emisijas turės skaičiuoti vis daugiau organizacijų

2023-08-09

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Su klimato kaita kovojanti Europa, panašu, jau pradeda pavargti nuo suvaržymų. Gegužę Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas paragino Europos Sąjungą (ES) pristabdyti naujų aplinkosaugos taisyklių įvedimą, nes mažindamas išmetamų teršalų kiekį 27 valstybių narių blokas jau padarė kur kas daugiau, nei kitos didžiosios ekonomikos žaidėjos – JAV ir Kinija. Vis dėlto, Europos Žaliasis kursas iki 2050 metų pasiekti neutralumo klimatui nebus atšauktas – į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą įtraukiama vis daugiau organizacijų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Skaičiuojama, kad Europa yra vienintelis regionas, kuriame per pastaruosius 30 metų ŠESD kiekis ne augo, o reikšmingai mažėjo. Pasaulio banko duomenimis, nuo 1990 metų jų kiekis ES sumažėjo apie 24 proc. Tuo tarpu ŠESD kiekis JAV padidėjo 3,7 proc., Kinijoje – net 300 proc.

Pernai paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje taip pat teigiama, kad daugiausiai ŠESD į aplinką išmeta JAV, kur 1 gyventojui tenka 14 tonų anglies dvideginio (CO₂). Nuo Jungtinių Valstijų nedaug atsilieka Rusija – 13 tonų CO₂ vienam gyventojui. Trečioje vietoje – Kinija su 9,7 tonomis CO₂ vienam gyventojui. Tuo tarpu ES tarp didžiausių teršėjų užima šeštąją vietą – čia išmetamo CO₂ vidurkis vienam gyventojui sudaro 7,2 tonos.

Iš pažiūros griežtas Europos Žaliasis kursas buvo priimtas su aiškia ambicija mažinti ŠESD kiekį ir taip pasiekti neutralumą klimatui. Tai dažnu atveju reiškia ne tik taršios veiklos keitimą tvaresniais ir aplinkai draugiškesniais sprendimais, bet ir tai, kad reikia iš esmės peržiūrėti visas veiklos sritis – nuo eilinio žmogaus iki milijoninio verslo. Ir kuo arčiau nustatytas įgyvendinimo terminas, tuo daugiau gali kilti diskusijų – ar pavėlinti neutralumo klimatui datą, ar atvirkščiai – dar labiau sugriežtinti taikomus reikalavimus.

Dėmesys – ne tik energetikai

Europos Žaliajame kurse keliamas tikslas, kad ES iki 2030 metų sumažintų ŠESD emisijas 55 proc., o 2050 metais pasiektų nulines emisijas. Kiekviena valstybė narė turi pasirengti strategiją, kaip šalis prisidės prie šių, Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Nors dėmesys krypsta į labiausiai taršius sektorius – energetiką, žemės ūkį, transporto bei statybų sektorius, tarptautiniai įsipareigojimai, bei nacionalinio lygmens reikalavimai mažinti ŠESD apima didžiąją dalį organizacijų. Iš principo ŠESD skaičiavimo poreikis atsiranda ir dėl įmonėms taikomų teisinių reikalavimų, tokių kaip Europos Komisijos (EK) tvarumo ataskaitų teikimo direktyva CSRD (Corporate Sustainability Reporting Directive) įgyvendinimo.

Prisidėti prie kovos su klimato kaita gali skatinti ir finansinės priemonės. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios žemės ūkiui ES taikomus reikalavimus prisidėti prie ŠESD mažinimo: žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai, siekiantys pasinaudoti bendrojo finansavimo parama, yra įpareigoti mažinti į aplinką išskiriamą CO₂, o tam pirmiausiai reikia jį susiskaičiuoti.

Praėjusių metų lapkritį Lietuvoje patvirtintas Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginis planas, kuriame viena iš prioritetinių krypčių – ŠESD mažinimas ir absorbcija. O vienas iš trijų nacionalinių tikslų yra prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas. Tad žemės ūkis Lietuvoje taip pat neišvengiamai turi būti suinteresuotas prisidėti prie ŠESD mažinimo.

Verslas nori mažinti poveikį aplinkai

Džiugu, kad verslas Lietuvoje taip pat sėkmingai juda ŠESD skaičiavimo linkme – vis daugiau įmonių, susiskaičiavę savo CO₂ emisijas, nusimato bent minimalius emisijų mažinimo tikslus.

Pastebime, kad nemažai įmonių jau žino, kas yra 1, 2 ar 3 lygio ŠESD emisijos, kokie jų šaltiniai. Tiesa, daugiau verslo atstovų skaičiuoja tik 1 ir 2 lygmens ŠESD, tačiau jau pradedama aktyviau domėtis, kokių duomenų reikia norint įsivertinti visą savo tiekimo grandinę, t. y. 3-io lygio ŠESD emisijas.

Verslo susidomėjimą klimato kaita gali paskatinti ir noras mažinti savo poveikį aplinkai bei sprendimas rengti tvarumo strategiją – ŠESD skaičiavimas ir mažinimas gali būti vienas iš įmonės keliamų tikslų.

Atsakingai veikiantis ir tvarumo tikslų siekiantis verslas jau seniai nebėra išimtis, o greičiau – standartas, kaip turėtų veikti visos organizacijos. Juo labiau, kad yra daug priemonių, rekomendacijų ir specialistų, kurie padės susigaudyti ŠESD skaičiavimuose ir reikalavimuose.

BNS pranešimas: „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė, EPD verifikuotoja dr. Sigita Židonienė