Gruodžio 12 d., ketvirtadienis | 24

Skraidantis robotas gali būti naudojamas dirbtiniam apdulkinimui

2023-07-28

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Suomijos Tamperės universiteto mokslininkai sukūrė pirmąjį pasyviai skraidantį robotą su dirbtiniais raumenimis. Jie tiria, ar šią dirbtinę fėją galima panaudoti žemės ūkyje, dirbtiniam apdulkinimui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tamperės universiteto Šviesos robotų grupės tyrėjai, vykdydami projektą FAIRY (Flying Aero-robots based on Light Responsive Materials Assembly), tiria, kaip priversti skraidyti vadinamuosius į dirgiklius reaguojančius polimerus. Jie sukūrė iš polimerų surinktą robotą, kuris skraido veikiamas vėjo ir valdomas šviesa.

Rezultatas – „dirbtinė fėja“, kuri lengvai plūduriuoja ore, kreipiama vėjo. „Dirbtinė fėja“ gali būti maitinama ir valdoma šviesos šaltiniu, pavyzdžiui, lazerio spinduliu arba šviesos diodu“, – sakė Hao Zengas, Akademijos mokslo darbuotojas ir grupės vadovas.

Toliau mokslininkai daugiausia dėmesio skirs medžiagos jautrumui pagerinti, kad prietaisas galėtų veikti saulės šviesoje. Be to, jie padidins struktūros mastą, kad ji galėtų nešti mikroelektroninius prietaisus, tokius kaip GPS ir jutikliai, taip pat biocheminius junginius.

Dirbtinis apdulkinimas

Pasak Zengo, yra potencialo, kurį galima būtų panaudoti žemės ūkyje. „Tyrime atlikti bandymai rodo, kad mūsų sukurtas robotas yra svarbus žingsnis link realaus jo pritaikymo dirbtiniam apdulkinimui“, – sakė Zengas.

Šviesa gali būti naudojama mažos, į pienės sėklą panašios struktūros formai keisti. Keisdama savo formą „dirbtinė fėja“ gali pati prisitaikyti prie vėjo krypties ir jėgos. Šviesos spindulys taip pat gali būti naudojamas šio polimerinio mazgo pakilimo ir nusileidimo veiksmams valdyti.

Ateityje milijonai dirbtinių pienių sėklų su žiedadulkėmis galėtų būti laisvai išsklaidytos natūralių vėjų, o paskui šviesos pagalba nukreiptos į tam tikras vietas, kuriose auga medžiai, laukiantys apdulkinimo. Zengo teigimu, tai turėtų didžiulį poveikį žemės ūkiui visame pasaulyje, nes visuotinio atšilimo sukeltas apdulkintojų nykimas kelia grėsmę biologinei įvairovei ir maisto gamybai.

Spręstinos problemos

Mokslininkai teigia, kad pirmiausia reikia išspręsti daugybę problemų. Pavyzdžiui, kaip tiksliai kontroliuoti nusileidimo vietą? Kaip pakartotinai panaudoti prietaisus ir padaryti juos biologiškai skaidžius? Šiems klausimams spręsti reikia glaudžiai bendradarbiauti su medžiagotyrininkais ir mikrorobotikos srityje dirbančiais žmonėmis.

Vertė Saulius Zagorskis, agroakademija.lt informacija