Tiksliojo drėkinimo naudojimas

2019-10-04

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ekonominė, aplinkosaugos ir socialinė nauda skatina vis daugiau Australijos ir JAV ūkininkų rinktis tiksliojo kintamųjų normų drėkinimo sistemas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Atrodo, mažai tikėtina, kad Naujoji Zelandija, pagarsėjusi dėl gausaus metinio kritulių kiekio ir fenomenalaus natūralaus pasėlių augimo, būtų tinkama tiksliojo drėkinimo plėtrai, kuris vis labiau plinta globaliu mastu. Tačiau dėl lengvų dirvožemių ir atsitiktinių kritulių kai kuriuose regionuose, taip pat dėl lengvai pasiekiamo vandens drėkinimui beveik 800 000 ha arba 6,5 proc. šalies žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinami.

Iš pradžių didžiąją dalį drėkinimo sudarė užliejamasis, bet vėliau, daugiau dėmesio skiriant vandens naudojimo efektyvumui ir aplinkos apsaugai, pasirinktas purškiamasis drėkinimas, dažniausiai naudojant ratu judančią įrangą su centriniais hidrantais.

Valdikliai ant kiekvieno purkštuvo

Ratu judančios sistemos su centriniais hidrantais esmė yra ta, kad kiekviename purkštuve sumontuoti valdikliai, reguliuojantys judėjimo metu naudojamą vandens kiekį pagal pasėlių tipą, augimo tarpsnį, dirvožemio hidrologiją, topografiją, orą ir aplinkosauginę riziką. Ūkininkai, kurie naudoja šią sistemą, teigia gauną geresnius derlius ir grąžą dėl sumažėjusio vandens nuotėkio, taip pat išskiria ir kitus tokios sistemos privalumus.

Tokie ūkininkai yra Piteris ir Sandra Mičelai (Peter and Sandra Mitchell), užsiimantys augalininkyste Naujosios Zelandijos pietinėje saloje Oamaru. Jie savo 500 m ilgio sijinėje ratu judančioje drėkinimo sistemoje, pritaikytoje drėkinti 85 ha, 2013 m. sumontavo kintamosios normos laistymo įrenginį (VRI – Variable Rate Irrigation). „Mes auginome įvairius pasėlius skirtingų tipų dirvožemyje, šiauriniuose ir pietiniuose šlaituose, lygumose. Turime ir pavasarį naudojamą vandens šaltinį. Buvo tiek daug įvairovės, bet viskas tiko idealiai“, – prisimena Piteris Mičelas.

Santykinai brangus vandens tiekimas

Ūkininkams, kaip naujosios drėkinimo sistemos nariams, apsirūpinimas vandeniu taip pat buvo gana brangus: 612 Naujosios Zelandijos dolerių (NZ$)/ha per metus (358 Eur), prieš pradedant pumpuoti vandenį ūkyje ir neskaitant bendrųjų kapitalinių išlaidų. Taigi bet koks vandens taupymas jiems būtų svarbesnis nei ūkiams, kurie gali apsirūpinti vandeniu pigiau.Dalyvaujant mokslinių tyrimų projekte, kurio metu buvo vertinama įranga, sumažėjo įrengimo sąnaudos ir per pirmuosius kelerius metus buvo atliekama ekspertų stebėsena bei teikiamos konsultacijos. „Mes įsigijome visą įrangą, o jie atliko visus dirvožemio tyrimus ir kt.“. Šie dirvožemio tyrimai rodė, kad laidumas vandeniui 1 m gylyje svyravo nuo 116 mm iki 217 mm.

Kasmet sutaupoma 18 000 NZ dolerių (10 536 Eur)

Per pirmuosius du sezonus VRI padėjo sumažinti vandens sunaudojimą 27 proc., o tai pagal vandens kainą su visais priskaitymais, kuri yra 800 NZ dolerių/ha (468 Eur), padėjo sutaupyti 216 NZ$/ha (126 Eur) arba 18 tūkst. NZ$ per metus (10 536 Eur) 85 ha plotui. „Taigi vien tik sutaupius vandenį viskas atsipirko per šiek tiek ilgiau nei ketverius metus“, – teigia Mičelas, turėdamas galvoje 70 000 dolerių (40,971 Eur) kainą, kad VRI būtų prijungta prie 500 m ratu judančios sijinės sistemos. Vandens sutaupymas reiškė, kad jie galėjo sumažinti savo įmokas į schemą, ir atlaisvinti tam tikrą kapitalo dalį arba panaudoti vandenį kitur.

Jie pasirinko pastarąjį variantą, kaip ir tada, kai po dvejų metų nusprendė sumontuoti VRI ant dar vienos ratu judančios sistemos. Tai buvo 750 m ilgio sistema, pusračiu drėkinanti 85 ha plotą. Sutaupytas vanduo naudotas laistyti 12 ha anksčiau nedrėkintos žemės. Tai padidino grūdų derlių nuo 7 t/ha iki 10,5 t/ha ir suteikė galimybę auginti brangius sėklinius augalus. „Nedrėkinant jums čia niekas sutarčių sėkloms auginti nepasiūlys“, – sako ūkininkas.

Su VRI 5 proc. didesnis kviečių derlius

Kviečių derlius su šia drėkinimo sistema taip pat padidėjo maždaug 5 proc., nes drėkinimas geriau pritaikytas prie poreikio.Esant 400 NZ$/t (234 Eur) kainai ir gaunant 11 t/ha kviečių, gauname dar 220 NZ$/ha (129 Eur). „O pradėjus auginti didesnės vertės sėklinius augalus, pelnas tikriausiai bus dar didesnis“, – teigia P. Mičelas.

Jis sako, kad viską sudėjus investuoti į VRI buvo absoliučiai teisingas sprendimas, o nuo to laiko jį įdiegė ir į išilginį drėkintuvą. Visi plotai buvo ištirti naudojant elektromagnetinį skenavimą, tai kainavo apie 40 NZ$/ha (23 Eur), o dabar jie investuoja į 60 cm „AquaCheck“ zondus, kiekvieno vertė yra apie 3 000 NZ$/ha (1 756 Eur), pridėjus dirvožemio drėgmės rodmenų patikros išlaidas.

Tačiau ūkininkas mąsto, ar vieną dieną tokie dirvožemio drėgmės testai nebus keičiami arba papildomai atliekami judančiu lazeriu, EM arba, galbūt, sonariniu skenavimu tiesiai iš besisukančios sijinės konstrukcijos – taip bus nuolat matuojamas dirvožemio drėgnis, nuolat ir tiksliai atitinkamai sureguliuojant vandens naudojimą realiu laiku.

Augintojams svarbūs VRI technologijos punktai

30 proc. vandens sutaupymas įvairiuose dirvožemiuose, esant įvairiam reljefui.
Didesni derliai, geresnis atsekamumas ir kokybė didina pelną.
Sumažina nuotėkį / išplovimą, t. y. aplinkosaugos riziką.
Išlaidos apie 110 NZ$/m (64 Eur) ratu arba pirmyn–atgal judančiai sistemai įsigyti.
Svarbus vadybinis entuziazmas, nes tokių sistemų naudojimas gali mažėti.
Techninės įrangos naudingumas patvirtintas, tačiau reikia geresnių pasėlių jutiklių ir programinės įrangos.

Pasaulio rekordų pasiekę augintojai taip pat įsisavino VRI

Kviečių auginimo pasaulio rekordininkai Erikas ir Maksina Votsonai (Eric and Maxine Watson) iš Ešburtono (Ashburton) taip pat buvo vieni iš pirmųjų Naujojoje Zelandijoje, įsisavinusių šią technologiją, nors pasaulio rekordas buvo pasiektas drėkinant vienu iš dviejų drėkintuvų, kuriuose jie dar turi sumontuoti VRI.„Mes jau pertvarkėme septynis iš devynių“, – žurnalui „Future Farmer“ sakė Maksina. Ji akcentavo, kad naudodami šią technologiją jie sunaudoja 20 proc. mažiau vandens, atitinkamai sutaupydami energijos ir padidindami derlingumą, ypač tose vietose, kur naudojant vieną drėkintuvą buvo purškiama kelis kartus toje pačioje vietoje, auginami skirtingi augalai, taigi drėkinimas buvo arba per gausus, arba nepakankamas.

Hju Delrimplas (Hew Dalrymple), javų ir daržovių augintojas Šiaurės saloje, apie vandens taupymą sako tą patį. 2009 m. jis įsirengė pirmąją ratu judančią lietinimo sistemą su VRI, o dabar iš jo 31 drėkintuvo 13 yra su VRI. Jų darbinis plotas apima 2 000 ha. „Mechaniškai viskas atrodo labai patikimai, tačiau naudojama programinė įranga yra labai nevienodos kokybės“, – sako jis, nurodydamas Valley Irrigation, taip pat Lindsay Corporation ir keletą kitų bendrovių, siūlančių VRI sistemas Naujojoje Zelandijoje.

Naujausių duomenų apie plotus, kur taikoma VRI, nėra

New Zealand Irrigation (INZ), savanoriško, ūkininkų finansuojamo vandens naudotojų atstovaujamojo organo generalinis direktorius Endrius Kurtisas (Andrew Curtis) teigia, kad nėra naujausių duomenų apie VRI panaudojimo plotus, tačiau jis mano, kad nuo vienos iš penkių iki vienos iš šešių (17–20 proc.) visų naujų Naujosios Zelandijos ratu judančių sistemų aprūpintos VRI technologija. Greičiausiai panaudojimas didės, jei bus galima susitarti dėl dabar su šia technologija susijusių trūkumų. „Po pirminio įrengimo turi būti daug aktyvesnis gamintojų palaikymas. Mes nustatėme, kad apie trečdalis sistemų nenaudojamos.“

Dažnai taip atsitinka dėl to, kad ūkį pradeda valdyti kitas žmogus ir naujokas nesugeba susitvarkyti su sistema. INZ stengiasi, kad nebūtų tokių situacijų, nes yra nustatyta, kad pusė Naujosios Zelandijos plotų, kuriuose greičiausiai bus įrengtos ratu judančios lietinimo sistemos, pasižymi gana didele dirvožemių, reljefo ir (arba) pasėlių įvairove. VRI tokiose vietovėse būtų komerciškai ir ekologiškai naudinga.

Iki 2023 m. bus drėkinama 850 000 ha

Šiuo metu vos per 45 proc. Naujosios Zelandijos, t. y. 780 000 ha drėkinamos ratu judančiomis sistemomis. Prognozuojama, kad iki 2023 m. toks drėkinimas pasieks 60 proc., tai sudarys 850 000 ha. Taigi netrukus keli šimtai tūkstančių hektarų bus drėkinami naudojant VRI. „Svarbiausia yra geresnės programinės įrangos ir sprendimų palaikymo priemonių tiksliajam VRI drėkinimui tobulinimas“, – sako Kerolina Hedli (Carolyn Hedley), Naujosios Zelandijos „Landcare Research“ instituto, kuris daugelį metų atlieka nepriklausomą VRI diegimo analizę Naujojoje Zelandijoje, atstovė.

2017–2018 m. vasarą stebėtas pirmasis Lindsay „FieldNET Advisor“ programinės naudojimas Naujojoje Zelandijoje, siekiant išsiaiškinti, kaip tiksliai modelis prognozuoja realius dirvožemio drėgmės ir pasėlių lapijos temperatūros rodiklius. „Iki šiol viskas veikė gerai“, – sako Hedli. Taip pat siekiama nustatyti, kokio tipo jutikliai geriausiai perduoda informaciją į tokiu modeliu pagrįstą VRI planavimo programinę įrangą.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Gausiam derliui užauginti – inovatyvūs sprendimai

„Ką pasėsi 2019“: naujosios technologijos palengvina ūkininkavimą

Pasėlių būklę stebėti padeda dronai

Parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT