Gruodžio 02 d., penktadienis | 22

Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos informacija
2022-06-28

M. Semenišin nuotr.
Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos agrosektoriaus veidą. Pasitelkdami dronus, naudodami tiksliąsias technologijas Lietuvos ūkininkai eina Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso iškeltų tikslų įgyvendinimo link. Racionaliai naudojami resursai – ne tik mažiau žalos gamtai, bet ir dar kokybiškesnis produktas galutiniam vartotojui. Plačiau apie šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes, tarpdisciplinines žinias praktikoje gebančių taikyti specialistų poreikį – įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė Milda Jankauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Rolandas Bleizgys ir VDU ŽŪA absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas Michail Semenišin.

Ateities technologijos – jau Lietuvos ūkiuose

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Siekiant užtikrinti pastovų kokybiško maisto tiekimą vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, galinčioms padėti priimti teisingus sprendimus ir racionaliai naudoti turimus resursus. Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė M. Jankauskienė pastebi, kad Lietuvos agrosektoriuje vis plačiau naudojamos inovatyvios tiksliosios technologijos padeda didinti ūkio darbo našumą, užauginamo derliaus kiekį, tuo pačiu taupyti brangiai kainuojančias trąšas bei mažinti pesticidų kiekius ir galutiniam vartotojui pasiūlyti kokybišką produktą.

„Lietuvoje ūkininkai jau naudoja automatinio tiksliojo vairavimo sistemas, kurios sumažina netikslumų tikimybę – mažėja persidengimų kiekis ir užtikrinamas maksimalus darbo efektyvumas. Taip pat aktyviai naudojamos pasėlių būklės monitoringo programos, leidžiančios remiantis palydovo duomenimis sukurti kintamos normos tręšimo, purškimo žemėlapius ir pagal juos dirbti. Lietuvos laukuose jau dirba kintama norma reikiamas medžiagas galintys paskirstyti išmanūs barstytuvai ir purkštuvai“, – apie agrosektoriuje naudojamas šiuolaikines technologijas kalba M. Jankauskienė ir pastebi, kad rinkoje vis plačiau kalbama ir apie azoto sensorių naudojimą.

„Brangstančios trąšos lemia augantį susidomėjimą azoto sensoriais, įgalinančiais išberti azotines trąšas ten kur reikia ir tiek kiek reikia. Sensorių dėka pasėlių skenavimas azoto poreikiui nustatyti ir kintamos normos tręšimas atliekamas tuo pačiu metu“, – kalba M. Jankauskienė. Anot pašnekovės, azoto sensorių dėka efektyviai naudojamos azotinės trąšos, augalai tolygiai maitinasi, gerėja dirvožemio azoto balansas ir prisidedama prie tvaresnio ūkininkavimo.

Dronai – pasėlių būklės vertinimui

VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas M. Semenišin pastebi, kad dronai ūkininkams atveria ypatingai daug galimybių, viena iš plačiausiai naudojamų – tikslios pasėlių būklės vertinimas sudarant žemėlapius.

„Virš laukų skrendančių dronų pagalba sukurtuose žemėlapiuose vaizdą galima išsididinti iki centimetro, labai žemai skrendant gaunamas ir dar detalesnis vaizdas, su galimybe jį išsididinti iki kelių milimetrų dydžio. Be to, dronai gali būti naudojami žemėlapiams sukurti pasitelkiant ne tik RBG matomo spektro kameras, bet ir multispektrines, kur greta įprasto raudonos, žalios ir mėlynos matomų spalvų spektro fiksuojami infraraudonieji spinduliai, artimi infraraudoniesiems. Sukurtuose žemėlapiuose matomos piktžolės, dirvos rodikliai, reali augalo būklė ir jo pažeidimai. Galima įvertinti laukinių gyvūnų padarytą žalą, identifikuoti teritorijas su stovinčiu vandeniu, pastebėti sausros žymes ir pagal gautus duomenis priimti sprendimus“, – pasakoja M. Semenišin ir pastebi, kad dronai Lietuvoje jau naudojami ne tik monitoringui, bet ir itin tiksliam purškimui.

Pasak pašnekovo, purškimui skirti dronai jau dabar Lietuvos ūkiuose purškia ekologinius biologinius preparatus bei trąšas ir tai atlieka itin tiksliai – su vieno centimetro paklaida. „Jeigu planuojant purškimą atsižvelgiama į vėjo stiprumą ir kryptį, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, propelerių sukuriamo oro srauto įtaką, purškiant galima išgauti daug tikslesnį ir tolygesnį padengimą nei įprastine naudojama technika“, – apie ūkininkams aktualias tikslaus purškimo galimybes kalba M. Semenišin.

Dronų technologijų specialistas atkreipia dėmesį, kad dronus galima pasitelkti ne tik tikslių žemėlapių sudarymui, bet ir tręšimui bei purškimui iš oro standartine arba kintama norma. „Dronų įrangos galimybės labai plačios – tą patį įrenginį paprasta pritaikyti skirtingoms paskirtims. Barstymas ir purškimas dronais atliekami itin preciziškai ir padeda sutaupyti – traktoriui nereikia važiuoti į pasėlių laukus, nelieka technologinių vėžių. Tai leidžia išgauti 6–12 proc. didesnį derlių iš to paties lauko, – apie dronų teikiamas galimybes pasakoja M. Semenišin. – Dronai gali skristi į įmirkusius laukus, kai kita technika neįvažiuoja, sekdami žemės ar pasėlių paviršių centimetro tikslumu dirba aukštuose šlaituose ir kintančiuose reljefuose.“

Anot pašnekovo, šiuolaikinės technologijos gali padėti taupyti resursus, nes atliekant purškimus naudojama 90–95 proc. mažiau vandens ir net 10–50 proc. mažiau kai kurių preparatų, be to, dronų baterijos gali būti kraunamos nuo generatoriaus, taip išgaunant 4–20 ha iš 1 litro kuro ekonomiją, arba nuo elektros tinklo.

Trūksta tarpdisciplininių žinių turinčių specialistų

Augant susidomėjimui tiksliųjų technologijų taikymu, agrosektoriuje jaučiamas tarpdisciplinines žinias turinčių ir jas praktikoje gebančių taikyti specialistų poreikis. „Norint tiksliai ūkininkauti reikalingas žmogus, galintis valdyti inžinerinius dalykus, suprantantis agronomiją ir viską galintis susieti į visumą. Tokių žmonių labai mažai. Šiuo metu aiškiai jaučiama, kad specialistai vis dar apsiriboja viena sritimi, tuo tarpu rinkoje reikia tarpdisciplininių žinių ir platesnio, kelias sritis apimančio mąstymo“, – apie specialistų trūkumą kalba M. Jankauskienė.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. R. Bleizgys teigia, kad universitetas reaguoja į agrosektoriuje vykstančius pokyčius – siūlo pirmosios pakopos, išskirtinai į inovacijas orientuotą studijų programą Sumanioji inžinerija.

Šioje studijų programoje sujungiamos dvi kryptys: inžinerija ir informatika. Taip pat išugdomi gebėjimai inžinerinėmis priemonėmis ir skaitmeninių technologijų metodais projektuoti gamybos technologijas, komunikuoti su robotais, dronais ir naudoti sumaniąsias inžinerines sistemas bei dirbtinio intelekto taikomąsias programas modernizuojant žemės ūkio produktų gamybą, organinių atliekų utilizavimą.

Pasak profesoriaus, yra daug sričių, kur programos absolventai gali dirbti ir kurti ateities ūkius. „Ateitis ūkis – tai technologinių procesų valdymas remiantis iš visų ūkio sistemų jutiklių siunčiamais duomenimis. Vis daugiau darbų ūkiuose atlieka automatizuotos sistemos-robotai, įdarbinant robotus mechanizuojami bei automatizuojami darbo procesai, – pasakoja prof. dr. R. Bleizgys. – Diegiant skaitmenines sistemas, jutiklių ir nuotolinio darbo procesų stebėjimo bei analizės sistemas mažinamos sąnaudos, didinamas darbo patrauklumas. Robotai tampa pagrindiniais „darbuotojais“, iš anksto nustatytu metu atliekančiais numatytas funkcijas.“

„Ruošiame specialistus, kurių pagrindiniai įrankiai bus kompiuteris ir programinė įranga. Jie programuos, diegs robotus, analizuos technikos darbo procesus. Absolventų laukia dinamiškas darbas, plačios kvalifikacijos kėlimo galimybės, o studijų metu – tarpdisciplininės žinios, su šiuolaikinėmis technologijomis praktikoje dirbantys ir patirtimi atvirai pasidalinantys dėstytojai. Verslas labai laukia šios srities specialistų, dar studijuojant siūlo patrauklias darbo sąlygas ir atlyginimus“, – apie bakalauro studijų programos Sumanioji inžinerija suteikiamas galimybes kalba VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.

Pesticidai – tiksliai tik ant piktžolių

Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio sektorius patiria daug permainų, nes ES Žaliasis kursas diktuoja labai griežtas sąlygas. „Iki 2030 m. turime naudojamų trąšų kiekį sumažinti 20 procentų, pesticidų naudojimą – 50 procentų. Čia reikia šiuolaikinių įrankių. Labai svarbu dirvožemio tyrimai, reikia žinoti savo ūkio laukų dirvožemio būklę, nes pagal tai parenkami augalai, sudaroma sėjomaina, planuojamas tręšimas ir dirvožemio kultūrinimas. Pasiekti tiek aplinkai, tiek ūkiui naudingus sprendimus padeda modernioji technika ir technologijos, kurių algoritmai viską apskaičiuoja centimetrų tikslumu. Siekiant tiksliai atlikti purškimus reikalingi moderniausi purkštuvai, kurie geba atjungti kiekvieną purkštuką atskirai ir purkšti tik ten kur reikia. Kintamos normos tręšimams taip pat reikia pritaikytų barstytuvų.Ateityje vis dažniau virš ūkininkų laukų skaidys monitoringus atliekantys dronai, dirbtinis intelektas sistemins gaunamus duomenis, juos analizuos ir pateiks rekomendacijas specialistui, kuris priims racionalius ir efektyvius sprendimus“, – prognozuoja įmonių grupės „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė.

Anot M. Jankauskienės, agrosektorius jau dabar aktyviai siekia mažinti pesticidų naudojimą. „Inovatyvios technologijos labai brangios, jos dar tik testuojamos, tačiau yra žemės ūkio ateitis. Įmonių grupė „Agrokoncernas“ – pirmieji, kurie savo demonstraciniame ūkyje atlieka gamybinius bandymus, testuodami ir išbandydami visas naujausias ir jau esamas rinkoje technologijas. Skirtingų technologinių sprendimų testavimas leidžia gauti, inicijuoti, kurti ir pritaikyti atsakingus, racionalius sprendimus, užtikrinančius tvarų, žaliojo kurso tikslų siekiantį ūkininkavimą. Yra grupė dalykų, kurie reikalingi siekiant gerų rezultatų. Norint atlikti tiksliuosius purškimus pirmiausiai reikalinga dronų pagalba, kuri padeda nuskenuoti dirvožemio paviršių ir sudaryti tikslius piktžolių žemėlapius, pagal kuriuos tikslinis purkštuvas atlieka taškinį purškimą tik ant užfiksuotos žolės“, – kalba M. Jankauskienė ir siūlo įsivaizduoti, kad turime lauką, kurio kvadratiniame metre yra viena žolė. Įprastai purkšdami pesticidais, juos tolygiai paskirstytume per visą plotą, kad nupurkštume vieną piktžolę, be reikalo panaudotume labai daug pesticidų. Anot pašnekovės, remiantis kitų šalių duomenimis, taškinio purškimo technologija gali sumažinti sunaudojamą pesticidų kiekį nuo 30 iki 80 procentų.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.