Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Tvarus ūkininkavimas – mūsų ateitis

Irena Černauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro gyvulininkystės konsultantė
2020-05-11

© LŽŪKT nuotr.

Gyvulių priežiūra – ne tik šėrimas, pakratai, mėšlo šalinimas. Tai procesas, atimantis daug laiko ir pastangų, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir žinių. Siekiant paties geriausio rezultato, tenka aukoti laiką, nuolat tobulinti gebėjimus ir žinias.

Karvių šėrimas pagal sudarytus racionus, gyvulių priežiūros ir laikymo sąlygų reikšmė jų sveikatingumui yra įrodyta ir nenuginčijama. Tik dar reikia atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir su tuo susijusius procesus. Kaip žinome, klimato atšilimui daug įtakos turi ir galvijų medžiagų apykaitos metu susidariusios dujos, mėšlo ir srutų garavimas. Tad didžiausias rūpestis turėtų būti, kaip tvarkyti mėšlą ir srutas, kad kuo mažiau terštume aplinką. Visa tai apibrėžta įstatymuose ir teisės aktuose. Norint sumažinti į aplinkos orą išmetamo amoniako, sieros vandenilio ir metano dujų kiekį, reikėtų atsižvelgti į natūralių, nekenksmingų aplinkai priemonių naudojimą.

Naudojami melasos pagrindu pagaminti produktai

Lietuvoje jau kelerius metus naudojami melasos pagrindu pagaminti produktai, skirti gyvulininkystei ir augalininkystei.

Gyvulininkystei skirti mėšlo apdorojimo produktai, sukuriantys nepalankią terpę daugintis įvairiems mikroorganizmams, sukeliantiems mastitus, viduriavimą ir kitas ligas, užtikrina tvartų higieną bei gyvulių sveikatingumą, didesnius prieauglio priesvorius. Naudojant produktus, geriau virškinamos ir pasisavinamos maisto medžiagos, didėja atsparumas infekciniams susirgimams. Tai labai svarbu pieno ūkiams.

Panaudojus produktus srutų kanale, maždaug po keturių savaičių susidaro oro burbuliukų. Srutos tampa vienalytiškesnės, jas lengviau išmaišyti. Nemalonus kvapas išnyksta ar tampa švelnesnis negu anksčiau, mažiau puola musės, geriau kompostuojamos augalinės liekanos, todėl nebekyla problemų su Fusarium toksinais ir kukurūzų kenkėjais.

Augalininkystei skirti produktai naudojami dirvai ir augalų maisto medžiagų pasisavinimui gerinti. Panaudojus produktus dirvai gerinti, greičiau susidaro humuso sluoksnis, geriau pasisavinamos mineralinės medžiagos.

Dirvą galima paprasčiau įdirbti, didėja jos derlingumas. Aiškiai pastebimas geras visų augalų įsišaknijimas, didėja atsparumas ligoms. Dirvoje pagerėja vandens talpa ir praeinamumas pro kapiliarus, kuris svarbus keičiantis oro sąlygoms. Tam, kad augalai galėtų pasisavinti neorganines maisto medžiagas, pirmiausia jas turi apdoroti dirvožemio organizmai.

ASU (2018 m.) buvo atlikti mėšlo vertės skaičiavimo tyrimai, prieš tai panaudojus melasos pagrindu pagamintą produktą. Nustatyta, kad mėšlą apdorojant šiuo produktu, 1 t srutų sukaupta 0,5 kg N, 0,5 kg daugiau P2O5 ir iki 2 kg daugiau K2O.

Žinant, kiek yra mėšlo, galima paskaičiuoti ekonominę naudą. Be to, ASU tyrimas rodo, kad naudojant šį produktą srutose smarkiai mažėja amoniako garavimas dirvoje, todėl azotą pasisavina augalai.

Tvarus ūkininkavimas reikalauja nuolatinių žinių, prisitaikymo prie esamų sąlygų, panaudojant esamas technologijas bei priemones, tuo pačiu stengiantis nepakenkti aplinkai, ieškant pačių geriausių sprendimų.

Parengta pagal asmeninę gamybinę patirtį ir Lietuvoje vykusių seminarų medžiagą.