Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Tyrimais įrodytas šiltesnių žiemų ir mažesnio derliaus ryšys

LŽŪKT informacija
2023-01-13

© AsociatyviEgidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Atlikus tyrimus kontroliuojamos temperatūros laukeliuose, paaiškėjo, kad ankstyvos žiemos temperatūra turi įtakos kai kurių rinkoje paklausiausių pasėlių derliui, rašo portalas sciencedaily.com.

Johno Inneso centro mokslininkų komanda, naudodama laboratorines ir lauko technologijas, galėjo imituoti visus auginimo sezonus ir nustatyti, kad atšalimas lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje svarbus, nes skatina augimą ankstyvuoju augalų žydėjimo tarpsniu.

Atlikus tyrimus, įrodyta, kad rapsai gali peršokti žiedpumpurių ramybės būsenos fazę, jei žiemos temperatūra yra per aukšta. Šis fiziologinis procesas vyksta, kai mikroskopiniai naujai susiformavę pumpurai neaktyvūs ir laukia, kol žema temperatūra duos signalą augti. Tai būdinga daugiamečiams augalams. Kad šis vystymosi etapas būdingas ir vienamečiams augalams, nebuvo žinoma.

Rapsai, kurie buvo atšaldyti šiuo svarbiausiu vystymosi etapu, vystėsi greičiau ir buvo derlingesni. Iš vienos ankšties užaugino daugiau sėklų, o šiltesnėmis sąlygomis augę augalai augo lėčiau ir buvo mažiau derlingi.

Rezultatai nustebino

Johno Inneso centro grupės vadovas profesorius Steve'as Penfieldas sakė: „Buvo netikėta nustatyti, kad žieminiai vienamečiai augalai turi tokią žiedpumpurių ramybės būseną. Atlikus bandymus, paaiškėjo, kad žiedpumpuriams formuojantis esant aukštesnei nei vidutinė temperatūrai, augimas sulėtėja, ir augalai užaugina neįprastus žiedus bei mažą derlių. O šiuo tarpsniu augalus atšaldžius, paskatinamas spartesnis augimas ir gaunamas didesnis derlius.“

Ankstesni tyrimai parodė, kad žieminių rapsų derliui lapkričio pabaigos–gruodžio pradžios temperatūra turi labai daug įtakos.

Klimato ir derliaus statistinės koreliacijos priežasčių supratimas yra svarbus prognozuojant klimato kaitos poveikį augalininkystei, ir gali būti panaudotas kuriant strategijas, kaip pritaikyti pasėlius didesniam derliui esant šiltesnėms žiemoms.

Daktarė Carmel O'Neil sakė: „Norime išsiaiškinti klimato kaitos poveikį Jungtinės Karalystės pasėlių derliui. Kad galėtume prognozuoti šį poveikį ir į jį reaguoti, turime suprasti visus procesus, kuriais kintantys orai daro įtaką derliui. Būtent tai ir atlikome šiame tyrime.“

Atlikdami, kaip manoma, unikalius eksperimentus, tyrėjai, remdamiesi ūkyje surinktais meteorologiniais duomenimis, naudojo kontroliuojamos aplinkos kambarius, suprogramuotus imituoti metinio auginimo sezono žiemos periodą.

Atlikus eksperimentą laboratorijoje, jis perkeltas į lauką, kur naudota šildomo plotelio sistema. Ir laboratorinių, ir lauko bandymų rezultatai buvo vienodi – šiltesnėmis sąlygomis augalai augo lėčiau ir derlius buvo mažesnis.

Taikydama molekulinius metodus, komanda analizavo temperatūros pokyčių paveiktų rapsų pumpurų audiniuose išreikštus genus. Gautas rezultatas, kad anksčiau gerai žinomas atsako į atšalimą genas FLC yra augalų pumpurų ramybės būsenos reakcijos į žiemos temperatūrą tarpininkas.

Profesorius Penfildas pridūrė: „Duomenys rodė, kad atšaldymas ir derlius yra susiję, tačiau iki šiol negalėjome teigti, kad atšaldymas yra susijęs su pasėlių fiziologija, pavyzdžiui, kad atšaldymas tiesiog nenaikina ligų ar kenkėjų, nors gali būti, kad toks poveikis irgi yra. Dabar žinome, kodėl atšaldymas turi įtakos derliui, ir tai susiję su fiziniu poveikiu augalų augimo greičiui.“

Ankstesniais tyrimais nustatyta temperatūros svarba augalų biologinio vystymosi procesui, vadinamam vernalizacija, kuris rapsuose prasideda spalio mėnesį.

Nustatę, kad yra dar vienas nuo temperatūros priklausantis procesas – pumpurų ramybės būsenos periodas, pasireiškiantis vėliau vegetacijos sezono metu, mokslininkai ir selekcininkai gali padėti mums geriau reaguoti į klimato kaitos iššūkius. Viena iš svarstomų strategijų – nustatyti mažiau temperatūrai jautrias veisles.

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪK