Kovo 29 d., penktadienis | 24

UAB „Genetiniai ištekliai“ įdiegtos technologinės inovacijos buvo naudingos

LŽŪKT informacija
2020-02-20

© LŽŪKT nuotr.

Savikainos mažinimas pienininkystės ūkyje – nuolatinis galvosūkis, kurį daugiau ar mažiau sėkmingai kasdien sprendžia visi besiverčiantys pienininkyste. Ūkio savininkas paprastai užsibrėžia veiklos tikslus, pats valdo savo verslą, atlieka visą arba dalį darbo ūkyje. Vis tik, kaip ir bet kurios įmonės, taip ir ūkio sėkmė, priklauso nuo teisingų priimtų sprendimų. Kviečiame susipažinti su UAB „Genetiniai ištekliai“ (anksčiau UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“) įdiegtomis technologinėmis inovacijomis ir jų nauda.

Siekdama mažinti gamybos sąnaudas, efektyviau ir laiku panaudoti informaciją, didinti produktyvumą, gerinti pieno kokybę, gyvulių sveikatą bei ūkio pelningumą, bendrovė įsigijo ir ūkio gamybos sąlygomis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išbandė įmonės „DeLaval“ bandos valdymo sistemą (BVS) DelPro, somatinių ląstelių skaitiklį (SLS) DCC ir šėrimo valdymo sistemą (ŠVS) OPTIMAT MANGER.

UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ įkurtas 2001 metais. Pagrindinė veikla – žemės ūkio produkcijos (javų, linų ir kitų kultūrų) kultivavimas, pienininkystė, galvijų auginimas mėsai, veislinių telyčių ir buliukų auginimas, paslaugų teikimas bei kita žemės ūkio veikla.

Bendrovėje laikomi 823 galvijai, iš jų 298 – melžiamos karvės, 36 – mėsiniai Šarolė veislės galvijai. Ūkyje laikoma Lietuvos žalųjų, Švedijos žalmargių ir pieninių Simentalų veislės galvijų. Su galvijais dirba 16 darbuotojų: 6 melžėjos ir 10 pagalbinių darbininkų.

Įdiegė bandos valdymo sistemą

Pasak bendrovės atstovų, investicijos į bandos valdymo sistemą (BVS) suplanuotos norint lengviau operuoti kiekvienos karvės duomenimis: kilmės kortele, primilžiu per sesiją, dieną, savaitę, mėnesį ir visą gyvulio gyvenimą, stebėti rujos kalendorių, matyti naudotą spermą ir jos likučius.

Pradėjus naudoti BVS, darbas procedūrų atžvilgiu supaprastėjo, nes dabar prie BVS galima tiesiogiai pasijungti per bendrovės gyvulininkystės specialistų kompiuterius, apie gyvulius matoma daugiau duomenų: jų produktyvumas, primilžis, sėklinimai, apsiveršiavimai ir t. t. Matoma, jei karvei sumažėja pienas (tuomet veterinaras apžiūri karvę, nes tai gali signalizuoti, kad gyvulys serga). Taip pat galima matyti, kada prasideda ir baigiasi melžimas, rodomas individualus kiekvienos karvės primilžis, melžimo laikas.

BVS bendrovės darbuotojams suteikia gerokai išsamesnės informacijos, naudingos gyvulių sveikatai, produktyvumui, racionaliau planuojant darbus, laiku atliekant veislininkystės darbus. BVS lengvina užtrūkimo planavimą: matoma, kada karvę reikėtų užtrūkinti, todėl ji tam pradedama ruošti iš anksčiau, mažinant melžimo kartus, kol pradeda trūkti.

Sėklinimas: numatoma, kada karvė gali rujoti, kada sėklinti ir kokią buliaus spermos sėklą naudoti. Veršingumas: gali būti tikrinamas nuo 45–60 dienų po apsėklinimo. Veršiavimasis: numatomas apsiveršiavimo laikas, tuomet karvė atskiriama.

Duomenys apie melžiamų karvių veislininkystės rodiklius

Web-lentele1Pastaba: pateikiami tyrimų tarpsniai yra nuo fiksuotų metų birželio pradžios iki kitų metų gegužės pabaigos.

Sumontavus BVS, su ja dirbti apmokintos dvi ūkio zootechnikės-selekcininkės. Joms kiekvieną dieną tereikia atnaujinti BVS duomenis ar informaciją apie bandą (veršiavimąsi, sėklinimą, gydymą ir t. t.). Dirbti su BVS gali ir vienas žmogus. Ūkio zootechnikės-selekcininkės teigia, kad, įsigijus BVS, turint kiekvienos karvės duomenis lengviau analizuoti visą su gyvuliu susijusią informaciją: stebėti sveikatą, pieno kiekį per 7 dienas, per mėnesį, per laktaciją, metinį produktyvumą, maksimalų primilžį iš karvės ir kitus reikalingus duomenis, pvz., kiek karvių pamelžta ryte ir vakare, pieno staigius kritimus ir pan., todėl ši programa padeda lengviau atlikti darbus.

Informacijos apie somatines ląsteles valdymas

Apie 15 proc. bendrovėje melžiamų karvių turi mastito problemą. Prieš SLS instaliavimą bendrovėje SL buvo tikrinamos agliutinacijos ar express spalviniu metodu. Tokia rankinė procedūra ne tik pareikalaudavo ir melžėjos, ir gyvulio laiko (mažiausiai 15 min.), bet ir būdavo ne itin tiksli: vertinama plika akimi, todėl realiausiai tokiais metodais yra naudojamasi tik mastito faktui konstatuoti, bet ne stebėti SL kiekio pokytį piene.

Todėl bendrovei įsigijus SLS, procesas žymiai palengvėjo. SLS naudojama, kai yra įtarimų, kad karvė serga tešmens uždegimu, ar turi padidėjusį somatinių ląstelių kiekį. SLS padeda labai tiksliai stebėti kiekvienos karvės tešmens ketvirčio „sveikatą“, lieka tik tinkamai naudotis informacija, pvz., skirti karvei individualų gydymą, o po jo vėl patikrinti, ar pienas tinkamos kokybės, ar gydymą reikia tęsti toliau.

Duomenys apie ūkio melžiamų karvių sveikatą

Web-lentele2

Dabar melžiamų karvių piene nustatant tikslų somatinių ląstelių kiekį sugaištama mažiau laiko ir gaunami tikslesni kiekvienos karvės, kurios primelžto pieno kokybė kelia abejonių, duomenys.

SLS naudotis labai paprasta, todėl personalui nereikėjo organizuoti papildomų mokymų. SLS duomenys nesusieti su bandos valdymo sistema, tačiau skaičiuotuvu tiksliai nustatomas somatinių ląstelių skaičius piene, jei yra įtarimų dėl karvių susirgimo mastitu.Dirbti su ŠVS buvo apmokyti du ūkio specialistai.

Šėrimo proceso organizavimas prieš investiciją ir įdiegus ŠVS

Gyvuliams šerti naudojami 4 sudaryti pašarų racionai: pirmas – melžiamoms karvėms iki 100 dienų po apsiveršiavimo, antras – melžiamoms karvėms 100 d. po apsiveršiavimo, trečias – užtrūkusioms karvėms, o ketvirtas – prieaugliui.

Gyvuliai šeriami savos gamybos ir pirktais pašarais (mineraline, pašarine druska, „Kulmin Lacto“ mineralais, kreida, melasa, rapsų išspaudomis, sojų rupiniais, salyklojais, pašariniais kviečiais). Per metus galvijams sušeriama 33 169,8 t stambiųjų pašarų, iš kurių siloso – 4876,30 t (iš jų kukurūzų silosas – 3777,00 t), šieno – 284,30 t, šienainio – 278,70 t, šiaudų ir pelų – 139,20 t, miltų – 1241,00 t.

Duomenys apie 2016–2019 m. bendrovėje laikomas karves ir jų raciono struktūrą

Web-lentele3Pastaba: metai skaičiuojami nuo einamųjų metų gegužės iki kitų metų balandžio pabaigos.

Sudarius kompiuteryje racioną iš turimų pašarų, ŠVS sudaro planą, kokia tvarka pašarai turi būti sudėti, sumaišyti ir kokiam melžiamų karvių skaičiui pašaras turi būti išdalintas. Ūkio mechanizatorius nusistato, kokį racioną sudarys, ir ekrane mato darbų eigą: kokius pašarus ir kada sudėti. Pašaras yra sumaišomas ir išdalijamas gyvuliams. Pašarus dedant į dalintuvą bei juos maišant, dalyvauja vienas žmogus, t. y. ūkio mechanizatorius, pagalbiniam darbininkui tereikia tik sustumdyti pašarą. Programa padeda sukontroliuoti žmogiškąjį faktorių, kad galvijai gautų tokį pašarą, koks yra paskaičiuotas racione.

Įdiegta inovacija leidžia užtikrinti optimalų šėrimą, atitinkantį gyvulio fiziologines reikmes, taupomi pašarai karvėms šerti pateikiant reikiamą, o ne perteklinį jų kiekį, o gaunami duomenys palengvina ūkyje dirbančių gyvulininkystės specialistų darbą, suteikia daugiau informacijos apie šėrimo procesą ir šėrimo operatoriaus darbą.

Melžiamoms karvėms šerti naudotų pašarų struktūra mažai keitėsi visą inovacijos diegimo laikotarpį. 2018–2019 m., atsižvelgiant į šėrimo valdymo programos teikiamas rekomendacijas, buvo didinamas koncentratų (1,8 proc.) ir stambiųjų pašarų (1,1 proc.) kiekis racione. Atitinkamai sultingųjų pašarų, naudojamų karvėms šerti, mažėjo (2,9 proc.).

Ar įgyvendintos investicijos turėjo įtakos bendrovėje gaminamo pieno kokybei ir kiekiui?

Pieno kokybiniai rodikliai

Web-lentele4Pastaba: metai skaičiuojami nuo einamųjų metų gegužės iki kitų metų balandžio pabaigos.

Pieno komponentų baltymų ir riebalų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: karvių genetikos (genotipinis veiksnys), laktacijos tarpsnio, primelžiamo pieno kiekio, amžiaus, sveikatos, aplinkos sąlygų ir šėrimo (fenotipiniai veiksniai). Iš visų minėtų fenotipinių veiksnių didžiausią įtaką turi šėrimas. Jį keičiant, kinta ir pieno sudėtis. Pieno laktozės kiekis išliko neperžengiant normos.

Bendrovės atstovų teigimu, analizuojant 2016–2019 m. karvių produktyvumą, pastebėta, kad pieno kokybiniai parametrai didėjo, t. y. pieno riebalai padidėjo 0,02 proc., pieno baltymai – 0,12 proc. išlaikant tinkamą (norma) riebalų ir baltymų santykį, t. y. 1,2 (riebalų, baltymų santykis < 1 acidozė; >1,5 ketozė).

Pieno urėja yra svarbi ne tik diagnozuojant ligas, bet ir vertinant karvės šėrimą. Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje, t. y. karvių „apsirūpinimą“ baltymingais ir energiniais pašarais. Pa­gal urė­jos kie­kį ga­li­ma spręs­ti, ar di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­trūks­ta ener­gi­jos ir azo­to. Jos kie­kis pie­ne pri­klau­so nuo ke­lių veiks­nių: bal­ty­mų, ener­gi­jos ir van­dens su­var­to­ji­mo, ke­pe­nų ir inks­tų veik­los, šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mo.

Urėjos norma piene yra nuo 15 iki 25 mg %, o produktyvesnėms karvėms ir 30 mg %, tačiau šis rodiklis rodo, kad baltymų racione yra per daug, pa­ša­rai nau­do­ja­mi ne­efek­ty­viai, di­dė­ja pie­no savikaina. Per di­de­lis bal­ty­mų kie­kis nei­gia­mai vei­kia įvai­rius fi­zio­lo­gi­nius pro­ce­sus ir kar­vės pradeda sirg­ti me­džia­gų apy­kai­tos, teš­mens li­go­mis, pras­čiau ap­si­vai­si­na ir kt. Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg %, reiškia, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų. Iš pateiktų duomenų matome, kad urėja visą ataskaitinį laikotarpį buvo pagal normą, tačiau netoli apatinės ribos, todėl ūkyje rekomenduotina dar šiek tiek didinti baltymingų pašarų kiekį.

Išvados

  • UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ įdiegtos inovacijos (SLS, BVS, ŠVS) davė teigiamą rezultatą karvių sveikatingumo gerinimui: sumažėjo veterinarijos procedūrų, susijusių su mastito (tešmens uždegimo) gydymu, palyginti proc. nuo visų gydymų atvejų, – 4,01 procento.
  • Atnaujinant bandą ir įdiegus investicijas, operatyviai identifikuojant ir brokuojant problemines karves bandoje, sumažėjo probleminių, turinčių daugiau kaip 400 tūkst./ml, karvių skaičius.
  • Inovacijomis optimizavus bandos valdymą, karvių amžius laktacijomis pailgėjo (0,2 laktacijos).
  • Gerėjo pieno kokybiniai parametrai: riebalų padidėjo 0,02 proc., baltymų – 0,12 proc. išlaikant tinkamą (norma) riebalų ir baltymų santykį, t. y. 1,2. Laktozės kiekis piene išliko neperžengiant normos. Urėja visą ataskaitinį laikotarpį buvo neperžengiant normos, tačiau netoli apatinės ribos, todėl ūkyje rekomenduotina didinti baltymingų pašarų kiekį.

Kokie buvo tyrimo uždaviniai ir metodai, kokią įtaką investicijos turėjo galvijų sveikatingumui ir kitą informaciją apie inovatyvumo tyrimo metodiką rasite Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos sukurtoje Taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatų informacinėje sistemoje TITRIS. Ši sistema – projekto „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras „Inovacijų vartai“, atidarytų pernai metų pabaigoje, dalis.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Atverti „Inovacijų vartai“: žemės ūkio žinios ir inovacijos agroverslo plėtrai

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti

Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos