Birželio 25 d., šeštadienis | 22

Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė?

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2022-05-23

Konsultavimo tarnyba yra sukūrusi ir taiko dirvožemio gerinimo strategiją

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadove Ilma Rimkevičiene (nuotr.).

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Nors skaitmenizavimo procesai žemės ūkyje dar nėra labai populiarūs, vis tik ir čia stebimi ženklūs teigiami pokyčiai. Kokias svarbiausias sritis jie apima?

Skaitmenizavimo procesai apima visas žemės ūkio sritis: ir augalininkystę, ir gyvulininkystę, ir miškininkystę. Juk skaitmenizavimas – ne tik išmaniųjų įrenginių ar informacinių sistemų diegimas, naudojimas, bet ir atliekamų veiklų permodeliavimas, automatizavimas. Manau, kad kuo toliau, tuo daugiau bus skaitmenizuojama.

Kokias naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes atveria skaitmenizavimo technologijos? Ko siekiama jas skaitmenizuojant?

Reikia paminėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane kaip vienas esminių šalies konkurencingumo ir produktyvumo didinimo veiksnių yra įvardintas visos valstybės skaitmeninimas ir technologinis atsinaujinimas, o skaitmeninės Europos programoje pabrėžiama, kad vienas iš prioritetų turėtų būti aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninių technologijų plataus naudojimo užtikrinimas visose ekonomikos srityse ir visuomeniniame gyvenime. Tad skaitmenizuodami žemės ūkį, ne tik pasieksime valstybės, ES, bet ir savus, kaip atsakingo piliečio, tikslus, galvodami, kaip ir ką galime padaryti geriau, atsižvelgdami į klimato kaitą, į mums visiems keliamus uždavinius, kad būtų kuo mažiau švaistomas maistas ir sveikesnė būtų aplinka. Būtent skaitmeninė transformacija padeda šito pasiekti: susisteminę duomenis, gautus iš įvairių šaltinių (palydovų, dronų, jutiklių ir t. t.), išsityrę dirvožemį, panaudoję išmaniąsias technologijas, dirbtinį intelektą, galime priimti tinkamus sprendimus, pavyzdžiui, susijusius su tiksliuoju ūkininkavimu (tręšdami tiek, kiek reikia, kada reikia ir kur reikia, taip sutaupome ne tik laiko ir pinigų, bet ir rūpinamės aplinka, savo ir kitų sveikata). Naudojant skaitmenines technologijas, mažėja darbo sąnaudos, išlaidos, trąšų ir pesticidų naudojimas, taigi didinamas verslo efektyvumas. Ir tai tik vienas pavyzdys iš daugelio.

Dabar didelis dėmesys skiriamas žinių apie inovacijas ir skaitmenizavimą̨ sklaidai, kuriama valstybinė žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS). Kokia šios ir kitų informacinių sistemų svarba?

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS) naujuoju ES bendrosios žemės ūkio politikos 2023–2027 m. laikotarpiu privalės turėti kiekviena ES valstybė narė. ŽŪŽIS tikslas – modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį žinių pritaikymą.Efektyviai veikianti žinių ir inovacijų sistema, turėtų stiprinti ryšius tarp tyrimų ir praktikos.

Labai svarbu ne tik keistis žiniomis, bet ir jas kaupti, dalintis gerąja praktika, kad gerais pavyzdžiais galėtų visi nemokamai pasinaudoti, sužinotų, kas inovaciją sukūrė, kaip ji pritaikyta praktikoje, kiek kainuoja, ar yra galimybė diegti ūkyje. Šią informaciją galite rasti Konsultavimo tarnybos sukurtoje taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatų informacinėje sistemoje TITRIS. Jos paskirtis – centralizuotai kaupti, apdoroti atliktų taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatus, inovacijų žemės ūkyje duomenis, sudaryti sąlygas susipažinti su ūkininkaujantiems naudinga informacija. Įstaigos, kurios yra sukūrusios ar pritaikiusios inovaciją, gali pačios ją paskelbti sistemoje. Kiekvienam galima šia informacija naudotis, atsirinkti, ką pritaikyti praktiškai.

Konsultavimo tarnyba labai didelį dėmesį skiria atliekamų paslaugų skaitmenizavimui. Dalį jų perkelia į viešąją erdvę. Viena iš tokių yra sistema IKMIS. Ją sudaro 4 skaitmeninės paslaugos, skirtos žemdirbiams, konsultantams, mokslo atstovams, visiems, kurie susiję su žemės ūkiu. Šios sistemos tikslas – sudaryti žemės ūkio subjektams galimybę efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis atlikti augalų ligų ir kenkėjų stebėsena, greičiau priimti optimalius sprendimus laukuose, optimaliai naudojant augalų apsaugos priemones, taikyti integruotą augalų apsaugą, mažinti pesticidų ir trąšų naudojimą.

Į sistemą integruota ir automatiškai pateikiami duomenys iš vabzdžių gaudyklių, internetinių meteorologinių stočių, kurios yra su integruotais augalų ligų bei kenkėjų plitimo prognozavimo moduliais. Taigi IKMIS operatyviai informuojama apie kenksmingų organizmų plitimą įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose visoje šalyje.

Labai svarbu matyti realią situaciją laukuose. Tai atlieka konsultantai, kurie vegetacijos metu ūkininkų pasėlius stebi, augalų apskaitas pagal mokslininkų parengtą metodiką atlieka ir naudodami mobilią aplikaciją duomenis bei rekomendacijas kas savaitę teikia į sistemą.

Siekiant rekomendacijų kokybiškumo, pasėlių sveikatos būklei nustatyti naudojami bepiločiai orlaiviai, azoto poreikio nustatymo matavimo prietaisai bei integruoti ir naudojami palydoviniai duomenys. Šių duomenų visuma siekiama laiku teikti kenksmingųjų organizmų plitimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimo konsultacijas ir rekomendacijas, mažinant neigiamą poveikį aplinkai, didinant augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkių našumą. Yra galimybė realiu laiku konsultuotis su konsultantu, parašyti e. žinutę ir gauti patarimą.

IKMIS pritaikyta ne tik lauko, bet ir sodo bei daržo augalams. Sistemoje yra katalogai, kuriuos rengia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro darbuotojai. Taigi ūkininkai, patys stebėdami savo laukus, ligą, kenkėją ar piktžoles gali atpažinti pagal pateiktus katalogus.

Jei nėra kitos išeities, kaip tik priimti cheminius sprendimus kovoti su ligomis ar kenkėjais, sistemoje realiu laiku pateikiami augalų apsaugos produktų duomenys, gaunami iš Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenų bazės, tad galima pasirinkti tinkamiausią produktą, sužinoti, kaip ir kada jį naudoti.

Sistemoje IKMIS ūkininkai gali tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti įvairiuose mokymuose nuotoliniu būdu, taupydami savo brangų laiką, viską atlikti elektroniniu būdu, t. y. nuo registracijos, apmokėjimo iki išrašomo pažymėjimo, pasirašyto elektroniniu parašu.

Tad stengiamasi kuo daugiau visko perkelti į elektroninę erdvę, kad ūkininkai galėtų greičiau ir optimalesnėmis sąnaudomis atlikti darbus.

Kokios dar Konsultavimo tarnybos sukurtos skaitmeninės sistemos sėkmingai veikia? Koks jų išskirtinumas?

Skaitmenizuojasi įmonės, skaitmenizuojasi ir ūkininkai. Kaip jau minėjau, Konsultavimo tarnyba taip pat kuria įrankius, kuriais naudodamiesi ūkininkai galėtų efektyviau valdyti ūkius. Vienas iš jų yra ūkio valdymo programa „e-GEBA“. Ją sudaro keturi moduliai: augalininkystės, gyvulininkystės, buhalterijos ir ekonomikos. Tris iš jų: augalininkystės, gyvulininkystės ir buhalterijos gali įsigyti ūkininkai. Duomenys tarp modulių integruojami, tai ypatingai svarbu tvarkant buhalterinę apskaitą, norint teisingai atlikti įvairius nurašymus. Pavyzdžiui, ūkyje panaudojus trąšas, pesticidus ir juos nurašius, duomenys perkeliami į buhalterijos modulį. Iš pagrindinių registrų į modulius duomenys ateina automatiškai, todėl ūkininkui nereikia įvesti rankiniu būdu.

Būtent duomenų mainai tarp modulių ir išorės informacinių sistemų, registrų yra vienas svarbiausių skaitmenizavimo procesų (paremta automatiniu įvairių reikalingų duomenų surinkimu, „once only“ principu). Sutaupoma laiko ir mažėja klaidų tikimybė. Patogiai ir operatyviai vienoje vietoje valdant ūkio duomenis, galima greitai ir objektyviai vertinti realią situaciją, identifikuoti pagrindines problemas, imtis veiksmų ir planuotis ilgalaikę perspektyvą.

Programos moduliuose yra įvairių ataskaitų, žurnalai, kuriuos privalo užpildyti ūkininkai, technologinės kortelės, yra galimybė dirbti su žemėlapiais, kuriuose atvaizduojamos paviršinių telkinių, pakrančių apsaugos juostos, saugomos teritorijos. Jei ūkininkai deklaravę savo pasėlius, atlikę dirvožemio tyrimus, visi sluoksniai bus matomi augalininkystės modulyje.

Gyvulininkystės modulyje galima paskaičiuoti pašarų sąnaudas, formuoti receptinių vaistų žurnalus, suskaičiuoti gyvulių gydymo išlaidas. Visa informacija automatiškai atsispindi darbo kalendoriuje, galima efektyviai valdyti bandą ir darbų eigą.

Į buhalterijos modulį integruojami duomenys iš visų modulių. Automatizuoti visi apskaitos tvarkymo ciklai: nuo pirminių dokumentų suvedimo iki finansinių ataskaitų suformavimo.

Reikia paminėti, kad Konsultavimo tarnybai labai svarbu, kokius įrankius paslaugoms teikti naudoja ir darbuotojai, analizuojame ką organizacijoje galime padaryti efektyviau, geriau. Gerinant buhalterinės apskaitos paslaugos kokybę, dokumentų valdymą, kaip tik dabar diegiamas automatinio sąskaitų ir dokumentų skaitmenizavimo įrankis, kuris automatiškai atpažins sąskaitų duomenis. Šiame įrankyje naudojamas dirbtinis intelektas, tai yra besimokanti programa, kuri padės efektyviau suvesti pirminius dokumentus.

Neseniai Konsultavimo tarnyba sukūrė klientų savitarnos platformą „ŪKIONETAS“, kurioje sudarė galimybę savo klientams asmeninėje paskyroje matyti ir valdyti teikiamų paslaugų duomenis, atsiskaityti už suteiktas paslaugas, gauti reikalingas ataskaitas ir asmeninius pasiūlymus, naudotis ūkio valdymo programos „e-GEBA“ augalininkystės, gyvulininkystės moduliais.

Ar galima teigti, kad žemės ūkio ateitis – tikslusis ūkininkavimas? Kokias tiksliojo ūkininkavimo paslaugas teikia Konsultavimo tarnyba? Kodėl būtent jos pasirinktos?

Mūsų konsultantų ir specialistų teikiamas tiksliojo ūkininkavimo paslaugas renkasi vis daugiau ūkininkų. Konsultavimo tarnybos struktūroje yra Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras (TŪPKC), kurio paslaugos orientuotos į ūkininkus, naudojančius arba planuojančius naudoti modernią, skaitmenizuotą žemės ūkio techniką. Vienas pagrindinių naujojo centro tikslų – padėti ūkininkams optimizuoti ūkio gamybos išlaidas, rasti sprendimų, kaip mažinant sąnaudas didinti p rodukcijos kokybę.

Žemės ūkyje diegiant tiksliojo ūkininkavimo principus, labai svarbu žinoti, kokia yra dirvožemio būklė. Esame sukūrę ir taikome visą dirvožemio gerinimo strategiją – nuo ėminių paėmimo automatiniu būdu (keturračiais su GPS sistema) iki ištyrimo savoje laboratorijoje ir gautų rodiklių pritaikymo rengiant tręšimo planus. Taigi laboratorijoje ištyrus judriojo kalio ir fosforo, humuso kiekius dirvožemyje, nustačius jo rūgštingumą (pH), pagal tyrimų rezultatus parengiami maisto medžiagų turtingumo žemėlapiai. Pagal juos sprendžiama, ar reikia kintamos normos tręšimo plano. Jeigu lauke kalio ir fosforo kiekiai pasiskirstę labai netolygiai, parengiamas kintamos normos tręšimo planas vienanarėmis trąšomis. Sutaupoma trąšų, užauginamas tolygus ir optimalus derlius.

Pasėlių vegetacijos metu, siekdami įvertinti realią jų būklę, TŪPKC specialistai naudoja dronus su multispektrinėmis kameromis. Analizuodami palydovinius duomenis, problemines laukų vietas jie nustato anksčiau nei apžiūrint pasėlių būklę įprastu būdu.

Mobilioje laboratorijoje dirba gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis

Veterinarijos gydytojų išsilavinimą turintys specialistai, į ūkius atvykę su mobilia gyvulininkystės laboratorija, atlieka skubius tyrimus: nustato pašarų sudėtį ir maistingumą, ištiria gyvulių sveikatingumą, nustato reprodukcinius sutrikimus, atlieka pieno tyrimus ir kt. Rezultatai ir rekomendacijos, kaip gerinti gyvulių sveikatingumą, pašarų maistingumą, didinti ūkio produktyvumą ir konkurencingumą, pateikiami iš karto.

Kas trukdo pripažinti žemės ūkio skaitmenizavimo svarbą? Ką patartumėte abejojantiems?

Dabar jau daugelis neabejoja, kad skaitmenizavimas yra ne tik galimybė, bet ir būtinybė žemės ūkiui įgyvendinti iškeltus tikslus, susijusius su klimato kaita, tvariu ūkininkavimu. Jis leis visiems dirbti efektyviau. Naudingiausia žemės ūkiui yra procesų automatizavimas, robotizavimas, dirbtinio intelekto, išmaniųjų technologijų, jutiklių diegimas, palydovinių duomenų naudojimas. Ir svarbiausia – visų tų duomenų analizė, apjungimas į ūkio valdymo sistemas, kuriuose būtų įdiegtas dirbtinis intelektas, lengvinantis rekomendacijų teikimą, padedantis priimti sprendimus.

Svarbu nebijoti diegti skaitmenines technologijas. Kai kuriuos stabdo baimė, galbūt žinių trūkumas arba investicijos, nes atsiperkamumas nėra toks greitas kaip norėtųsi. Bet žiūrint į ilgalaikes perspektyvas, į iškeltus žemės ūkio tikslus, būtent skaitmeninės technologijos ir yra pagrindas, kuris padeda žemės ūkiui.

Svarbu skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą, nes tai gali efektyvinti kiekvieną verslą. Konsultavimo tarnyba dalį duomenų yra pateikusi į atvirų duomenų platformą, suteikdama galimybę juos panaudoti kitiems verslams. Jei diegsime skaitmeninimą, atversime duomenis pakartotiniam naudojimui, išnaudosime skaitmenizavimo potencialą, padarysime Lietuvą tvaresnę ir patys sau sukursime patogesnę, efektyvesnę darbo vietą.

Ačiū už pokalbį.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.