Akmenės r. respondentinių ūkių 2024 m. veiklos duomenų apžvalga

Zita Vaišvylienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2025-10-06

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

LŽŪKT Akmenės r. biuro konsultantės apskaitą tvarko beveik visiems rajono ūkiams, PVM mokėtojams. Panagrinėkime respondntinių ūkių 2024 m. duomenis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. stebima ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Ši stebėsena atliekama žemės ūkio subjektams savanoriškai teikiant savo ūkių duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), kur juos susisteminus bei apibendrinus, pateikiami visos Lietuvos žemės ūkio vidutiniai gamybiniai ir finansiniai rodikliai. Kiekvienos šalies teikiami duomenys turi svarbią reikšmę formuojant visos ES žemės ūkio strategiją. Jie svarbūs ir svarūs formuojant ES požiūrį į Lietuvos žemės ūkio politiką.

Lietuvoje ūkių specializaciją lemia kelios aplinkybės. Kadangi Akmenės rajonas buvo pirmasis, kuris panaikino vienkiemius, todėl istoriškai susiklostė palankios sąlygos kurtis ir plėstis daugiausia augalininkystės ūkiams. Tad ir į atranką kasmet daugiausia patenka tradicinių augalininkystės ūkių. Tik po kelis atrenkama sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ir gyvulininkystės ūkių.

Vienas iš svarbiausių augalininkystės veiklos rodiklių – augalų derlingumas. 1 lentelėje matyti, kad 2022–2024 m. pagal visus analizuojamus derlingumus Akmenės r. ūkiai pasiekė didesnius derlingumus nei visos Lietuvos ūkių vidurkis, išskyrus vasarinių miežių derlingumą 2022 ir 2024 m., nes rajono ūkiams 2022 ir 2024 m. nebuvo palankūs dėl vyravusios sausros.

1 lentelė. Akmenės r. 2022–2024 m. pagrindinių augalų derlingumai, t/ha

Ar turi įtakos ūkio dydis siekiant aukštesnio pelningumo?

Akmenės r. biuro konsultantės apskaitą tvarko beveik visiems rajono ūkiams, PVM mokėtojams. Kokie ūkiai vyrauja rajone pagal VED (standartinę produkcijos vertę)? Panagrinėkime, kaip rajono ūkiai pasiskirstę pagal VED.

1 pav. Akmenės rajono ūkių pasiskirstymas padal VED 2024 m.

Kaip matyti iš 1 pav., daugiausia ūkių (29) yra vidutinių dydžių, kurių VED siekia 25000–50000 EUR. Visumoje didžioji dauguma ūkių yra iki 100000 EUR VED – tai 64,96 proc. visų Akmenės rajono ūkių.

Kaip sekėsi 2022–2024 m. ūkiams, turintiems skirtingus dydžius (pagal VED) pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius? Mus domino pagrindinis finansinės veiklos rodiklis – pelningumo koeficientas. Ar turi įtakos ūkio dydis siekiant aukštesnio pelningumo?

Pelningumo rodiklis skaičiuojamas įvertinant gautas dotacijas ir atmetus dotacijas. Jis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, šis rodiklis turėtų būti būti teigiamas.

2 paveiksle matome, kad pelningumo rodiklis beveik nepriklauso nuo ūkių dydžio –skirtingais metais jis kinta skirtingai.

2 pav. Akmenės r. ūkių grupėse pagal VED per 2022–2024 m. pasiektas grynasis pelningumas

Didžiausią pelningumą, įskaitant gautas dotacijas, 2022–2024 m. pasiekė tie ūkiai, kurie pateko į grupę 25–50 tūkst. EUR. 2022 m. blogiausiai sekėsi mažiausią VED turintiems ūkiams, kurių dydis pagal VED buvo iki 25 tūkst. EUR, ir ūkiams, kurių VED siekė 150–175 tūkst. EUR, o 2023 m. mažiausią pelningumo rodiklį pasiekė vidutiniai ūkiai (VED 75–100 tūkst. EUR), kuriems vienas pardavimo euras atseikėjo po 10 ct nuostolio. Palyginkime Akmenės r. visų ūkių šio rodiklio vidurkį su Lietuvos ūkių vidurkiu.

2 lentelė. Grynasis pelningumas per 2022–2024 m.

Lietuvos ūkių vienas pardavimo euras vidutiniškai uždirbo: 2022 m. – 39 ct, 2023 m. – 17 ct pelno, o 2024 m. – 19 ct nuostolio.

Gal visi Akmenės rajono ūkiai buvo pelningi vien dėl to , kad gavo subsidijas? Vaizdas gerokai liūdnesnis, jei iš pajamų atimtume gautas dotacijas. 3 lentelėje tai ir matome.

3 lentelė. Grynasis pelningumas be dotacijų per 2022–2024 m.

Jei lyginsime pelningumo be dotacijų rodiklius pagal metus, tai 2022 m. vidutiniškai ūkiai tiek Akmenės r., tiek Lietuvoje ūkininkavo pelningai. 2023 m. esant ypač nepalankioms gamtos sąlygoms, kai visoje Lietuvoje vyravo sausra, be dotacijų pelningai nedirbo. Lietuvos ūkių vidurkis – -0,26 (kiekvienas parduotos produkcijos euras uždirbo 26 centus nuostolio). Tuo metu Akmenės rajono ūkiams dar blogiau sekėsi – kiekvienas parduotos produkcijos euras uždirbo 28 ct nuostolio. Tik 2024 m. rajono ūkiams buvo gerokai pelningesni.

Todėl galime daryti išvadą, kad ūkių pelningumas nepriklauso nuo jų dydžio, o labiau nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Vidinius veiksnius ūkiai gali patys valdyti, padarę išsamią savo ūkių veiklos analizę, kuri parodo, kokia kryptimi einama, kur yra neišnaudoti ūkių rezervai.

Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, taip pat analizuoti pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas