Sausio 21 d., penktadienis | 22

Alytaus r. ūkininkų ūkių veiklos apžvalga

Rasuolė Bučienė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-12-29

ES valstybių respondentų ūkių duomenų sistema – tai Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), naudojamas bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Alytaus r. biuras pagal apskaitą pateikė 21 respondentų ūkio duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2020 metus.

Alytaus rajono ūkininkai 2020 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų, žirnių. Palyginti 2019 su 2020 m., derlingumas didėjo: žieminių kviečių – 20 proc., žieminių miežių – 39,29 proc., žieminių rapsų – 26,24 proc., žirnių – 20,05 proc. Potencialus augalų derlingumas didėjo, tai lėmė naudotos tinkamos technologijos ir palankios klimato sąlygos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Atlikus pagrindinių augalų analizę, gauti vidutiniai Alytaus r. respondentų derlingumo duomenys, kurie lentelėse palyginti su Lietuvos ūkių vidutiniais vidurkiais 2018–2020 m.1 pav. Žieminių kviečių derlingumas, t/ha

2 pav. Žieminių miežių derlingumas, t/ha

3 pav. Žieminių rapsų derlingumas, t/ha

4 pav. Žirnių derlingumas, t/ha

Gyvulininkystės apžvalga

Melžiamų karvių produktyvumas Alytaus r. 2020 m. ženkliai pagerėjo, lyginant su 2018 m., padidėjo 5,24 proc., 2020 m. pasiektas Lietuvos vidurkį. Pieno supirkimo kaina žemiausia buvo 2019 m., 2020 m. kilo 3 proc. Palyginti 2018 ir 2020 m., Alytaus r. pieno kaina krito.

5 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

6 pav. Pieno kaina, Eur/t

Veiklos efektyvumo rodikliai

Kiekvieno respondento tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų, skolos, nuosavo kapitalo ir skolos santykio rodikliai.

Grynasis pelningumas. Daugelis Alytaus r. respondentų ūkių analizuojamu 2018–2020 m. laikotarpiu vykdė veiklą pelningai ir stabiliai, kaip matome, pasiektas Lietuvos vidurkis. Alytaus r. respondentų grynasis pelningumas, palyginti 2019–2020 m., išaugo 26,67 proc. Didėjimui įtakos turėjo grynojo pelno didėjimas, kurį lėmė padidėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.

7 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis). Rodiklis rodo, kiekgrynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš diagramos matyti, kad Lietuvos mastu 2018– 2019 m. laikotarpiu reikšmė yra neigiama, tačiau 2020 m. – teigiama. Tai reiškia, kad 2018– 2019 m. ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių. Alytaus r. ūkiai 2018–2019 m. buvo priklausomi nuo tiesioginių išmokų, o 2020 m. veikla buvo pelninga ir be jų.

8 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Skolos rodiklis. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai. Analizuodami Alytaus r. respondentų skolos rodiklį, matome, kad 2018–2019 m. mūsų rajono respondentų skolos rodiklis mažesnis, palyginus su 2020 m. Nors 2020 m. skolos rodiklis padidėjo, Lietuvos ūkių vidurkis nepasiektas.

9 pav. Skolos rodiklis

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis. Šis rodiklis rodo, kokia skolų suma tenka 1 nuosavo kapitalo eurui. Nustatoma, ar ūkis turės pakankamai nuosavo kapitalo skoloms grąžinti. Kaip matome, Alytaus r. respondentų, kaip ir Lietuvos ūkininkų, šis rodiklis mažėjo. 2018 palyginus su 2020 m., sumažėjo 6 proc. Ši tendencija rodo, kad ūkiai naudojo mažiau skolintų lėšų.

10 pav. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis

Informacija parengta pagal LŽŪKT Alytaus r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus rajono respondentinių ūkių duomenis

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.