Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Alytaus rajono respondentų 2016 m. veiklos analizė

Ramutė Morkeliūnienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro ekonomikos konsultantė
2017-12-28

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat sekama žemės ūkio situacija. Tuo tikslu kasmet vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa veiklos ekonominei ir finansinei būklei nustatyti. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Alytaus r. biuro apskaitos konsultantės 2016 m. pateikė 33 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Atlikus jų analizę, galima teigti, kad rajone vyrauja smulkūs ir vidutinio stambumo ūkiai: 13 augalininkystės ir 20 mišrių ūkių. Duomenys buvo surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą.

Augalininkystė

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito augintų žemės ūkio augalų derlingumas.

Lentelė. Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2012–2016 m.

Web-lentele1

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad daugumos žemės ūkio augalų derlingumas mažai skyrėsi nuo per 2016 m. pasiekto vidutinio derlingumo Lietuvoje. Tam įtakos turėjo nepalankios meteorologinės oro sąlygos, didelė dalis žiemkenčių pavasarį buvo atsėti vasariniais augalais.

Gyvulininkystė

Iš 33 analizuotų ūkių 15 laikė melžiamas karves. Vidutinis karvių skaičius rajono ūkiuose – 51 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 4,91 t per metus. Jis buvo mažesnis nei 2016 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės Lietuvoje, kuris buvo 5,24 tonos.

Alytaus r. 2016 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 119848 Eur: augalininkystės – 75844 Eur, gyvulininkystės – 66756 Eur, nuomos – 368 Eur, paslaugų pardavimo – 9976 Eur.

Lyginant su 2015 m., bendroji augalininkystės produkcija sumažėjo net 53210 Eur, gyvulininkystės – 7706 Eur, paslaugų pardavimo – 1551 Eur. Kaip kito bendroji produkcija rajone 2014–2016 m., matome 1 diagramoje.

Web-pav11 pav. Alytaus r. respondentinių ūkių bendroji produkcija 2014–2016 m.

Pagal paveikslo duomenis matome, kad 2016 m. visi bendrosios produkcijos rodikliai sumažėjo, lyginant su 2015 metais. Įdomu tai, kad vis didesnę produkcijos dalį užėmė pardavimo pajamos už paslaugas ir nuo 2015 m. atsiradusios nuomos pajamos.

Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui 2016 m. sudarė vidutiniškai 51968 Eur. Lyginant su 2015 m., sumažėjo 48935 Eur. Lietuvos ūkininkų BGP 2015 m. sudarė 16968 Eur.

Analizės metu skaičiuoti ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Turto apyvartumo rodiklis rajone – vidutiniškai 0,20 punkto. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis sumažėjo 0,09 punkto.

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4 iki 0,6. Alytaus r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. šis koeficientas išliko nepakitęs, t. y. 0,15. Palyginus su šiuo rodikliu Lietuvoje 2015 m. – sumažėjo 0,01.

Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, rodo, kad ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Rajono apklausoje dalyvavusių ūkių šis rodiklis 2016 m. buvo 62,15, 2015 m. – 66,17, o visos Lietuvos vidutinis mokumas buvo 4,38.

Taip pat skaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Rajono ūkiuose šis rodiklis – 84,51, o 2015 m. buvo 85,15 – labai arti Lietuvos vidurkio, t. y. 83,53.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis žymiai pagėrėjo, tačiau reikšmė išliko neigiama: 2015 m. buvo -0,35, 2016 m. -0,17, o vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. buvo -0,07.

Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad ūkių pajamos labai priklausė nuo jų palaikymo subsidijų.

Web-pav22 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Šis Alytaus r. ūkininkų respondentų rodiklis 2016 m. yra 36,68 procento. Aptariamais metais, kaip ir 2015 m., rajono ūkininkų pajamos iš subsidijų sudarė maždaug trečdalį visų pajamų, o vidutinis Lietuvos rodiklis 2015 m. – mažiau kaip trečdalį (26,26 proc.) visų pajamų. Todėl galima teigti, kad be subsidijų ūkiams verstis būtų pakankamai sunku.

Alytaus r. respondentinių ūkių analizės rezultatus ūkininkai gali palyginti su šalies rodikliais, kurie pateikti virtualioje erdvėje: www.laei.lt leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai“. Jį kasmet rengia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi