Vasario 08 d., trečiadienis | 23

Analizuoti Ukmergės r. respondentinių ūkių rodikliai

Deimantė Bočiūnė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-12-14

© LŽŪKT nuotr.

Galimybę nuolat stebėti žemės ūkio padėtį, atspindėti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą suteikia Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau ŪADT), į kurį kasmet surenkami ir Europos Komisijoje analizuojami bei tikrinami duomenys iš maždaug 80 tūkst. ūkių, atstovaujančių apie 5 mln. ūkių ir per 90 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir gamybos. Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis, kurie reprezentuoja šalies prekinių ūkių situaciją.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

ES ŪADT duomenis teikia ir ŪADT plėtojimo darbus Lietuvoje atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai atsakingi už tinkamų ūkių atrinkimą (žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis ŪADT teikia savanoriškai.), įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui. Ukmergės r. ūkininkų situacijai atspindėti buvo kruopščiai atrinkti, analizuoti ir į ŪADT perduoti 22 produkciją gaminančių prekinių ūkių 2019 m. duomenys.

Rajono žemės ūkio rodikliai

Ukmergės r. ūkiai 2019 m. dirbo daugiau kaip 22 tūkst. ha, kas sudarė 1,77 proc. bendro Lietuvos ūkių ploto. Ukmergės r. tuo pačiu metu buvo registruota daugiau kaip 2,2 tūkst. ūkių. Vidutiniškai Ukmergės r. vienam ūkiui tenka 9,94 ha (Lietuvoje vienam ūkiui tenka 11,9 ha). Ukmergės r., kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja smulkūs ūkiai. Ūkiai iki 50 ha sudarė 96,43 proc. visų Ukmergės r. registruotų ūkių (Lietuvoje tokie ūkiai sudarė 95,46 proc. visų ūkių). Ukmergės r. 2019 m. ūkiai, kurių plotas buvo nuo 50 iki 80 ha, sudarė 1,74 proc., ūkiai nuo 80 iki 100 ha sudarė 0,53 proc., ūkiai nuo 100 iki 150 ha – 0,89 proc., ūkiai nuo 150 iki 200 – 0,22 proc., o ūkiai per 200 ha sudarė 0,19 proc.

Ukmergės r. 2019 m. dominavo augalininkystės ūkiai, auginantys javus, rapsus ir ankštinius augalus. Pagrindiniai augalai, kaip ir kasmet, buvo kviečiai, rapsai, miežiai, žirniai, kvietrugiai, pupos ir avižos. Pasėlių struktūroje dominavo žieminiai augalai. Žieminių kviečių vidutinis derlingumas rajone siekė 3,95 t iš 1 ha, vasarinių kviečių – 2,84 t, žieminių rapsų – 3,56 t, vasarinių rapsų– 1,86 t, žieminių miežių – 3,24 t, vasarinių miežių – 2,32 t, žirnių – 1,44 t, žieminių kvietrugių – 2,92 t, pupų – 1,87 t, avižų – 2,02 t.

Pagrindinės Ukmergės r. vystomos gyvulininkystės šakos yra pieninė ir mėsinė galvijininkystė. Ukmergės r. 2019 m. registruoti 421 pieno gamyba užsiimantys ūkiai, kurie sudarė 1,36 proc. pieninių veislių karvių laikytojų skaičiaus Lietuvoje. Vienam ūkiui Ukmergės r. teko vidutiniškai 5,8 melžiamų karvių (vidutinis primilžis iš karvės Ukmergės r. buvo 5,7 t), kai tuo metu Lietuvoje vienam ūkiui teko vidutiniškai 7,8 karvės. Galvijų laikytojų bendras skaičius Ukmergės r. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo 597 (vienam laikytojui teko 13,2 galvijų), kas sudarė 1,48 proc. bendro galvijų laikytojų skaičiaus Lietuvoje (vienam laikytojui teko vidutiniškai 16 galvijų).

Analizuoti respondentų ekonominiai rodikliai

Ukmergės r. respondentinių ūkių 2019 m. veiklos rezultatus geriausiai atspindi ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo, be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinės rodiklių reikšmės, kurios pavaizduotos paveiksle.

Analizuojant 2019 m. Ukmergės r. veikusių ūkių vidutinius grynojo pelningumo rodiklius, kurie parodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno, akivaizdu, kad gyvulininkystės ūkiai veiklą vykdė pelningiau, palyginti su augalininkystės ūkių pasiektu vidutiniu rezultatu 2019 m. ir visu 2017–2019 m. laikotarpiu. Gyvulininkystės ūkiai 2019 m. gavo mažiausią pelną trejų metų laikotarpiu, o augalininkystės ūkiams tai buvo vidutinio pelningumo metai. Augalininkystės ūkiams didžiausią pelningumą iš vykdomos veiklos analizuojamu laikotarpiu pavyko gauti 2017 m., o gyvulininkystės ūkiai pelningiausiai veiklą vykdė 2018 m. (kuomet augalininkystės ūkiai gavo mažiausią pelną).

Web-pav11 pav. Grynojo pelningumo rodiklių analizė, koef.

Vertinant vidutinius visų Ukmergės r. ūkių 2019 m. pasiektus rezultatus, galima daryti išvadą, kad Ukmergės r. ūkiams nepavyko gauti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš pateikto grafiko akivaizdžiai matosi, kad 2018–2019 m. augalininkystės ūkiai buvo labiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų negu gyvulininkystės (skirtingai nei 2017 m., kai gyvulininkystės ūkiai buvo labiau priklausomi nuo išmokų). Remiantis vidutiniais 2019 m. ūkių duomenimis, visi Ukmergės r. ūkiai veiklą vykdė netgi nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų (1 pardavimo pajamų euras neuždirbo pajamų, o ūkiai vidutiniškai patyrė 0,11 Eur nuostolio). Remiantis vidutiniais 2018–2019 m. duomenimis, visi Lietuvos ūkiai (ir augalininkystės, ir gyvulininkystės) ūkininkavimo veiklą vykdė nuostolingai. Lietuvos ūkiai 2019 m. su kiekvienu pardavimo pajamų euru patyrė vidutiniškai 0,02 Eur nuostolio. Tokie ūkių pasiekti veiklos rezultatai rodo, kad ūkiams ES teikiama parama (už pasėlius, gyvulius ir kt.) būtina norint užtikrinti jų pelningą veiklą.

Vertinant Ukmergės r. ūkininkų vidutinius skolos rodiklius, kurie rodo, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą, nustatyta, kad 2019 m. Ukmergės r. respondentinių ūkių vidutinis skolos rodiklis buvo 0,3. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Todėl galima daryti išvadą, kad ūkiai skolinosi atsakingai, skolintas lėšas naudojo priimtinai ir nekėlė grėsmės finansiniam stabilumui, sklandžiai ūkio veiklai.

Ukmergės r. augalininkystės veikla užsiimantys ūkiai 2019 m. ir visu analizuojamu laikotarpiu patyrė daugiau finansinės rizikos (buvo linkę daugiau skolintis), palyginti su gyvulininkystės ūkiais, kadangi jų skolos rodiklio vidutinė reikšmė (2019 m. buvo lygi 0,32) buvo didesnė negu gyvulininkystės veikla užsiimančių ūkių (2019 m. buvo lygi 0,24). Ta pati tendencija pastebėta ir visoje Lietuvoje.

Web-pav22 pav. Skolos rodiklio analizė, koef.

Pateiktoje diagramoje, kuriioje pavaizduotos vidutinės ūkių skolos rodiklio reikšmės, akivaizdžiai matosi, kad 2019 m. (ir visu analizuojamu laikotarpiu) Ukmergės r. veiklą vykdančių ūkių skolos rodiklio vidutinė reikšmė buvo didesnė negu bendras Lietuvos ūkių vidurkis, todėl galime daryti išvadą, kad Ukmergės r. ūkiai buvo labiau linkę skolintis negu kiti ūkiai vidutiniškai Lietuvoje. Akivaizdu, kad be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, ir išlikti konkurencingu rinkoje.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.